Dar nespėjus prasvisti, išsirutuliojam iš šilto miegmaišio ir siaurom kaip kiaules akim vos ka izlibindami persikeliame i savo keliavimo priemone. Ciumadanus ant stogo supakuoja musu vedlys, o mes pasikriuksėdami , įsipatoginame maskes viduje ir toliau snaudžiam. Šioje situacijoje gerai būt turisčioku, kai vienintelis tavo rūpestis yra gerai išsimiegoti, esant progai viską užmatyti, ir laiku paspausti fotoaparato knopke.
Ar ilgai miegojom ir ar kokius vaizdus pražiopsojom nežinia, bet pabudus už lango pasimatė liuxiskas kraštovaizdis. ir vėl be proto žydras dangus su ivairiaformiais debesėliais (to palinkę, to persisukę to smailus ar kampuoti, buki plaukuoti, garbanuoti ar persipyne vienas su kitu, zigzaginiai, juostiniai, tankus ir permatomi. Visa įvairove aplink mus, nuostabiausias dangus pasaulyje), kaži kur tolumoje kalnu virtines su mano mėgstamiausiu, raudonu atspalviu ir dar kitom spalvom pamarginti. Mmmmm. Kaip gerai viskas ziurisi. O mes ziurim kur akys užmato. O jos toliareges :).riedam per dykynes , per plynes, barškinam savo kaulelius, ir vargo nematom. Pirmoji stotele ugnikalnio nu lyg kaip ir papėdėje. Iki jo kelelis buvo pagerintas, teko ir peskom per kalną ristis, nes vadas- Vladas - gidas, nenorėdamas rizikuoti musu co. gyvybėmis dėl kelelio nestabilumo, pasiule prasivaikscioti. Pats kaip didvyris šoko už vairo ir manevravo per tuos nerealius akmeninius sunkelius. O mes lipom i kalną ir prakaitą braukdami, dejavom ir tuo pačiu zvengem, koks sunkus musu gyvenimėlis ,net i kalną peskom reik lipt :)
Taigi ugnikalnis kaip tyčia šiandien gyvybes daug nerodė ir tik vos puškavo. Tolumoje galėjom izlibinti kylanti lengva dūma.(Nors gal kažkas lauza ant kalno degino ir turistus mulkino. O mes tokie,va va ten rūksta :) ). Kad aktyvaus vulkano kaskada būta liudijo, visa paraudonavusi magmine ugnikalnio papede, kurios reljefas buvo kalnuotas su įdubom ir olomis, issidarkes ir issiraites. Pasitelkęs vaizduote galėjai beleka iziureti (imaciau triušio kaukole, tokia kur Ra turėjo). Patysojom saulėje, pailsejom, pasivaiksciojom po sustabarėjusia magma.Gerai ar ne bet turėjom dar visa sarasa lankytinu vietu, o tai reiske atgal i maske ir pirmyn i kelia. Nėr čia ko per daug bimbinėti. Tęsdami kelione varvinom akis ir seiles dėl neapsakomo gamtos grožio. Laukine, nepaliesta, vilomis ir fabrikais neapstatyta. Ten lakstė lamos, pekunjos, triušiai su auksiniais dantims :) lagūnose varlinėjo flamingai ir pelikanai.
Pakeliui dažnai kai ištikdavo (ooooo ziur čia sindromas) stabtelėdavome, kad arčiau priartėti prie gamtos , ir kojomis paliesti žeme, ikvepti vėjo ( bo bebarskedami dzipu neretai prisisuostindavome dulkiu, kitu prieš mus beriedančiu keliautoju sukeltu).
Dar pamenu vaikystėje būdavo programa apie laukine gamta per rusiška kanalą, kai uzdedavo lengva muzika ir per ekrana kažkuriuo izangos i laida metu praplasnodavo flamingai (ar man čia tik prisisapnavo?) Nu niekad net nesapnavau kad juos gyvus pamatysiu.
O štai mes kur visas tuntas ruzavuju gandrinėja. AK kaip gražu , už ežero didžiulis kalnas. Kur as esu danguj ar zemej.? Per kažkokia tiršta balta pluta kaip per debesis bandau priartėti prie flamingu. Rojus debesys skystėja, ai ai ka daryt, atsiranda nemalonus kvapas (čia ne vien dėl mano baimes, bet iš baltosios dangos) mano kojos klimpsta. Jo susivokiu ir nusileidžiu ant žemes.stoviu su visais ant kranto ir akis ganau au au. Kas mane nese po ta balta koše pabraidyt. Smirdžiu kaip supuvęs kiaušinis, nes mano batai sieruoti ir dar kaži kokia velniava apsikosine. Nors tas reikalas smirda kaip reikiant, bet iš jo ispaudzia stiklą ir sampunus, taip mum paporino. Taip ispudingai praleidome pirma dienos dali, ir ja pabaigemi pietumis ant ežero kranto. Ir vėl jauciames kaip karaliai. Šauniai prikirte, snaudžiam ir vėl ziurim pro langus. Nu ar nesakiau geriau ir būt negali. Sau ir musu Co baltai pavydžiu.
Diena mus lepino geru oru, saule sviete ir i kelia kvietė.Stojame prie didžiulio erozinio akmeninio medžio dykumoje.
Nu ir iš kur jis čia išdygo, kaip susiformavo? Gamtos išdaiga. Didziuleje dykynėje kur ,tolumoje kelelis nuo sausumo dulka (lietaus, net per stebuklą čia niekas nesitiki) kur stūkso akmeninis medis ir kur paraudusios uolos isiraiciusios randas, aptikome persigandusi vieniša musu antrojo ekipažo vyruką. Nieko nesvarstydami čiupome ji ir susispaudę vezemes kartu. Ir gyrėm kokie mes draugiški ir barem kita dzipa kaip tipo išruko net savo ekipažo nesusikomplektavę, paliko Vokietijos pilieti –keliauninką mirti dykynėje. Ot parazitai mastėm. Taip lekem , virė diskusijos apie parazitizmą ir nedraugiskuma ir musu geriausios Co nuostabingumą :) . Nulekem i Viešbuti (su zvaigzdute minuse), siurbėm arbata su sausainiais ir negalėdami pamiršti įvykiu vis bumbėjom ant piktosios komandos. O tuo metu musu piktoji komanda, 3h ieškojo Vokietijos piliečio tarp raudonuoju issilanksciusiu ir persikreipusiu uolu. Ieškojo gyvo ar mirusio. Bet nerado. Nes jis buvo su mum. Sutikom juos pamėlusius iš pykčio musu hotelyje. Oi virė diskusijos. Musu Co palaike vokieti, liuxiskas vyrukas. Ju kalbos ir veidai buvo pikti. O viskas išties per bloga (gal pasakyčiau ssshhhh organizavimą ir iš vis gi čia Bolivija). Nu iš vis svarbu kad visi gyvi ir neperdziuve kaip kaktusai dykumoje.
Diena užbaigti gražia nata aplankem kolorado laguna. Va čia tai ežeras , va čia tai spalva, mano. Raudonas. Nu geras. Dar geriau butu buvę jei saule butu pašvietusi stipriau , butu atsiskleidęs tikras ežero grožis. Nors ir taip faina, vėl blaskesi flamingai, tolumoje matėsi trispalves spalvos, o vejas kaip isprotejes pute ir stengėsi musu rūbus nuplesti. Vistiek smagu nors ir salta. Eilini syki pasifotkinom pasokinejom ir jau galutinai riedejom per dykuma i poilsio vieta. I viešbuti. I komfortabilu. Nu eik tu, bent jau bolivijanai vadintu daiktus savais vardais. As prabangos nemegeja, bet mėgstu vakarais dantis išsiplaut, o čia atsakymas: ryt isvaziuosim anksti ryte i termini baseiną , ten ir nusimaudysite. Vandens čia ne laso nera. Joooo. Tai dantis dezinfekavom, ir kūnus atpalaidavom vyneliu. Atata.
p.s. desineje puseje, pilkame plote , beveik virsuje yra uzvadinimas fotkes, pagaliau sugebejau ikraut keleta apie Salar de Uyuni. nu gal laikui einant daugiau imesiu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą