padrikos pasakeles apie savanoriavima jau

Per pora savaiciu praleistu gyvunu centre patyriau kadSavanorio gyvenimas labai jau spalvingas. Tapti juo visiskai nereikia but baigus specialaus univiero. Reikia tureti noro dirbt ir mylet gyvunus. Tokiu gyvunu myletoju ir netgi fanatu musu centre buvo net ne vienas ir ne du. Jie vis gryzdavo pas savo numyletinius.Pabendravus pamanydavau Kai kuriemsl jiem buvo lengviau bendrauti su gyvunais, nei su zmonem. Centre dirbo zmones tikraja prasme is viso pasaulio, visokio amziaus, visokiu specialybiu ; nuo striptizo sokejos iki med seseles. Zmones visi taip skirting, nesuderinami, kiti priciuoze savaip ir visuos juos cia atvijo noras padet gyvuneliams.
Apie spalvas:
Linksma spalva su pajuodusiais taskiukais buvo musu apgyvendinimas.
Gyvenome hostelyje uzvadinimu las vegas. Oi ne, prabanga cia visai nekvepejo. Labai klaidinatis pavadinimas. Aplinka ir tvarka tikrai bolivijietiska , atspindinti ju nemeile darbui , meile tinginystem ir bardakui. Visa tai man buvo tikra egzotika. Vieta su cinkeliu ir savo zavesiu ir kitaip sakant su sava chaosu . Tarp dvieju pastatu liniju, turejom ale toki sioki kiemeli kur ganesi vistos, zaide sunyss, dziuvo slabiniai, kur kiekvienas padrebtas daiktas sudare bardaka, o visa visuma- buvo Bolivija. Taip barachlinga ir taip miela. Siek tiek liudniau buvo miegot sava jaukiame kambarelyje, nes atsikeles negaledavai baigti kasytis. Mus nuo lauko skyre ir kartu junge skyletas tinklelis nuo vabzdziu keletas lentu del tvirtumo, ir kaip pridera viduje uzuolaida ( prikalta)sudaranti treciaji sienos sluoksni. Be musu dvieju kambarelyje nakvojo ir visa galybe kitu gyviu. Gal mes jiem trugdydavom issimiegot, ar ka, ir uz tai jie mus sugrauzdavo.rytais prabuzdavomeme niezulingi ir aplipe kaskokiais grudeliais ( nezinai kokio brudo ciuzinys prikimstas buvo, ar kas jame apsigyveno, bet akivaizdu visa tai prie musu megdavo priskresti). Kambarelio sienos kalbejo apie meile ikvepima ir visus kitus dvasinius dalykus, o lubos verke lietuj lijant, pro sienas sviete menesiena, pro tarpus migravo niekieno netrugdomi parazituojantys ir skaraidantys, ir ropojnatys, ir sokliuojantys gyviai. Rytais ir vakare atrsadavome visokiu fruktu. Kitaip sakant durys atidaros buvo visiems. Kas noredavo, tas patekdavo. Itartinus gyvius niekam nesigiriant isdauzidavom, kitiem dovnodavome laisve. Ne tokiam jaukiam kaip musu kambarelyje, kaiminysteje ,gyveno prancuzu pora, kur is praluzusiu ( bo jau viena nakii apturejo griuti) lubu styrojo virbalai, ir gresmingai nukristi nusiteike kiti gabalai. Musu kambarelis kvepejo taika ir geriu, nors kaskur kamurkeje ir nenaudojama egzistavo buvusio tuoleto skyle, kaskokiu ciuziniu kruva, gelzgaliai. Mineta kaskada veikusio tuoleto skyle vel noredavosi grazint i pafunkcijonavimo laikus. Tai tik del keliu priezasciu, del puikaus bolivijietisko maisto, nu super maistas. Nesikeiksiu.I r antroji priezastis ant musu kokiu 20 zmogenu turejom tik du leisgyvius, vos funkcijonuojanciu tulikus. Tikra svene kai betrypdamas eileje pagaliau prieini ir jos gala. Su dusais irgi varijantas, tie dar be viso to kad kaip jiem uzpalukdavo vo vos varvedavo, dar megdavo ir padrebint savo voltazais( cia jei esi nepatenkintas lediniu vandeniu ir nori paspausti knopke – tebunie siltas dusas). Tikras smgumelis. Gera patirtis, dabar jaau niekas nebestebins kas liecia hostelius.
Patyriau slapiu spalvu: bevarvanti stoga kambaryje, gerai nes sulipindavo ir nusodindavo dulkes. stipru lietu nakti, kad net pasoki is lovos nes atrodo kad simtas velniu prauze. atsidares duris stebi. Oooo geras.Aplink balta net.
Lietu ir darbo metu, kai perslampi iki paskutinio siulo galo, nes per pavargima neismastei kad reik is namu pasimt ruba nuo lietaus. Gyvuneliais reik pasirupint ir lietui , ir saulei ir pugai siauciant. Eini namo zmogus ir tirti is salcio.pagalvodavau kad karstas dusas isgelbetu. Pasvajot yra gerai. Nors gerai uzlijus ir patvinus upei, is musu prausyklos krano begdavo ale kazi kodel gerokai siltesnis ir rudas vanduo. Nu ka siltesnis nei visad. Nori silto. Turi. :)
Pats geriausias skystas dalyks buvo dienos pabaigoje atsigaivinti alumi. Atsisedi su chebryte( veiksmas vygdavo musu berelyje, kur valgydavome , pusrycius, pietus ir vakarine dali), nukarini kojas, ir gaiviniesi. O jei per pavargima iki musu kavines- valgyklines nedasliauzi, ar liezuvio nebepajudini, gaiviniesi tada prie vakarienes.gaivalinis buvo svarboka slapioji vakaro spalva. Dienos metu troskuly gaivindavo bambalinis vanduo. Nebambalinis vanduo butu buves prazutis- uzteko paziuret i pro mus prasrutenancia upe. Spalva juoda. Grynas brudas. Musu centras aisku ta bruda dar praturtindavo organinemis- bananinemis ir kitokiomis vaisinemis atliekomis. Kaip ktaip. Is gamtos atgal atiduodavom gamtai pasiimt. Pyliau ir as visokias saslavas ir vaisines atliekas nuo skardzio tiesiai i upe. Ir po to nueidavau lyg niekur nieko, nors viduj nepritariau. Cia tokie dalykaii niekam nerupi.
Raudonoji spalva tokia nemiela. Susiduriau ne skaudziai. Tik bakstelejus vistai gulinciai mano lekstej su sakute, taip fe imdavo raudonuot. Cia bolivijietiskos virtuves zavesys. Nedadaryta nedakepta. Neismesta laiku, tada iguana melyna atspali. Baltaskuriai viska suvartoja.tada susiduri su liudnesniu reikaliuku- nei vrsutinis nei apatinis sfinkteris( tebinie taip pavadinti) neuzsidaro ir visa tai del suptilybiu bolivijiietisku receptu.
Musu centre gyveno net keletas gyvybiniu formu. Priziurintieji, priziurimieji, ir parazitai ( situ ypac nemegau). Priziurimiesiems priklause ne tik bezdziones ir papugajai. Taip pat centras turejo visa galybe ir visokiu isprotejimo lygmenu pumu, keleta laukiniu katinu- oselotu, meska, techonu, vezliu, ir visokiu kitokiu padareliu. Labiausias norejau pamatyt garsiasias pumas, bet nemaciau. Tipo jos ne zaisliukas, ir ner ko drums ju ramybes , savo vizitacijomis. Centre galiojo tokios taisykles, kad negali bimbinet aplink gyvuna su kuriuo nedirbi. Viska kitka vienaip a kiatip uzmaciau. Bet va pumu ne. Buvau prisiklausius kaip musu savanoriai , per dienu dienas laksto pumom is paskos, per dziungles, per upes per krioklius , kalnus ir pakalnes, ir nesvarbu ar lietus lija ar debesuota ar saule spigina- reikia paganyti gyvuneli.pumos ir kiti didieji katinai, nu isties gi ne naminiai, ne pamucinimui. jie laukiniai. Tie laukiniai ir parodydavo savo nagus ir bandydavo apdraskyti, ikasti, uzsokti, gal net nudobti, jei savanoris neatsargus ir jei ne ta koja is narvo isejo. Chebryte plusejo, prakaitavo, lakste kaip isproteje palei puma, kad tik jos norus pildyt ir neuzrustint. Su viena puma dirbo ir Eima. ( tikekimes kad jis parasys savo isgyvenimus, kai tave zmogau su puma jungia 5m virve). Buciau pridejus i kelnes. Nu ka galiiu pasakyt yra ir drasuoliu pasauly. Kaip mano draugike Vera pasake, kad tai yra nutruktglvyste, ir nesamone, leisti zmones i dziungles pumas pavedzioti. Jos manymu tai turetu atlikinet treniruoti spec pajagu kariai :)
Beje gal kam reikia maliarijos tableciu turiu 2 pakius. Nevalgiau ju. Manau kad esu laiminguole, ir tikiu kad tas piktasis maliariijos uodas manes nepasieke. Dabar jau ( 09.03.14). ligos pozymiu dar nera. O uodu buvo daug. Mama ir teti nebijokit ( nu jau vistiek per velu). Apsilakusinejom vietiniu ir kur keliavom ten niekas nepamene maliarijos protrukiu. Gerai yra.
Dar apie parazitus. Cia sklande diziule legenda apie bora bora. Skamba gerai, bet tai piktasis drugys. Istorija bilojo, kad jei esi netvarkingas savanoris, ir neplautus rubus palieki lauke ( nes viduj nuo ju kvapo matomai uzdusti gali), tada i tavo rubus isirango drugys, ir prideda kiausiniu. Kiausiniai irgi piktieji.( kas valgo neskaityt) Finale gaunas kad po tavo oda apsigivena kirminas ir jis dideja ir dideja ir dideja ir pasidaro toks guzas kaip .... ir ten gyvena naujas bora bora. Nu fu. Visi savanoriai atvyke buvo supazindinti su sia istorija, ir visi akylai seke savo odos ir ikandimu bukle. :)
Kitas irgi idomesnis gyvis ( nu ne toks parazitinis) musu stovykloje buvo besiblaskanti haliucinogenine varle. Juoda su raudonais taskiukais. nzn ark as bande ja kalbint, nes juk pas mus visi gyvuneliu myletojai.
Dar daug galeciau pasapalioti apie savo 2 savaites savanoriavimo-nesibaigiancia amzinybe. Dabar apie tai galvoju, kad buvo verta pabandyt. I klausima ar dar noreciau svanorio duonos? Atsikandau. Aciuu.
Siunciu dideliu linkejimus ir pasilgimus visiem visiem ir trijulei su milzinu 6ia danciu :)