2009 m. kovo 16 d., pirmadienis

kaip nesem muilus 06- 07. 01.2009

Dienai pries isvykstant is Villa Tunari uzvire velniava.Lietaus sezonas. Daug krituliu. Kadangi Bolivijoj viskas iki galo nedadaryta, nenuostabu kad istinka visokios griutis ir nuosliauzos. Tai kodel mum turejo lietus koja pakisti. Zakon podlasti kaip sakau. Is musu savanorystes miestelio isikurusio kalnuose ir dziunglese vede vienas kelias i prieki ( i musu keliones tikslus) ir atgal ( musu pradini keliones taska )- Santa Cruz. Nu ir ka tu manai zmogau. Del dvieju jau minetu priezascu : krituliu ir nedadarytumu, uzgriuvo musu kelia nepravaziojama akmenu kruva. Nei patraukt nei pravaziuot neina. Kuri laika to nezinodama jau maciau vizija- as tinginiauju ju ju, mes lekiame toliau ir dziaugiames viskuo. Per savo prisisvajavimus net nepastebejau kad musu mirties tiltas , ne toks jau mirtinas, ir kad juo nebeprazvimbia kaip isproteje greitaeigiai autousai. Kai suzinojau apie ta nelaiminga aaaakmeni pastojusi kelia ,nu galvoju prakeikimas, cia likimas leme, ir ikalins mane su mazaisiais padauzom papugajais. Reik mastyt galvot daryt. Vienintele iseitis grizt atgal i Santa Cruz, kuris visai ne i tema, ir is ten pradet visa kelione is naujo. Atlikusiu tarnyba centre buvo musu 5etas, visi nusikale ir net neketinantis laukt gal pasitaisys kelias, juk cia Bolivija. Sprukom lauk. Raudono kilimo mum nieks neistiese, atsimojavome su draugikem ir draugiukais, susirinkau reikiamus kontaktus, ir be jokio gailescio sedom i sava transpaorto priemone. Patraukem i visko pradzia. Cia patyrem bolivijietisko stiliaus pasivazinejima, 6 kabinoje, musu ciumadanai ir dar vienas bagazineje. Vairuotojas spaudzia gaza tiek kiek jam atrodo teisinga. Beje cia juk viskas teisinga, nes nera agurkiniu pareigunu, kurie pagrumuotu pirstu ir pasakytu nu kad ir: 7 snukiam nevalia masinoj vaziuoti, ar kad vaziuot reik su uzdara bagazine, ar negalima lenkt per dviguba juosta, ar kad reik pogalais posuki rodyt jei pamanevruot uzsimanai. Del greicio virsijimo pas mus problemu nebuvo. Nors lekem kaip pasele geitai, cia turbut tik mum taip atrode, isties spidometras kaskodel esantis keleivio pusej, ir vel kaskodel visa laika rode 0.

Ot geras. Optine ar kokia cia apgaule.tokio varijanto nebuvau macius. Vairuotojas vaziavo kaip jam norejos. Mus linksmino is kasetes grojama linsma bolivijeitiska muzika. Svarbiausia kad keleiviai patenkinti niunuioja ir sypsos, vadinas viskas yra liux. krimto musu pasiulytus sausainius ir vaisius. Lepinom mes savo vairuotoja kadangi kelias tolimas, o autai biesai zino pagal koki tvarkarasti vaziuoja. Tai mes lekem keisdami transport priemones. Pirmasis vairininkas pasirode ziulikas kaip ir daugeliu bolivijieciu, bet musu baltaskuriu kompani parodem jam sava vieta. O ta trumpa istorija tokia kad gudrutis- ziulikutis su mum sutare nuvest i viena vieta, o pakeliui susimste sau kad mes taremes iki daug artimesnio miestelio lekt. Nu ar ne parazitai. Gerai kad mes 4ios garsiakalbes is maske galo emem aiskint jam, kad neknisk tu mum proto , o jis mum aiskint juk taremes iki cia.nu isnagleje snukiai. Finale mes eme virsu , ir beburbuliuodamas vairininkas mus nuveze i reikiama miesteli. Musu draugike Vera dirbusi gide siose salyse papasakojo varianta, kad be tokiu apgavysciu Bolivijoj neapseinama. Mum keliones pradzioje buvo geras pavyzdys ko is ciurbanu( vietiniu) tiketis. Akys palcios , ausys stacios, dantys kaip vargonai. Cia tokia parengtis turejo but. Bevaziuojant dar syki pasidziaugem grazia Bolivijos gamta, skaniais egzotiskais vaisiais( pakeleje, net ne pakeleje, o ant kelio stovi vaikai ir inirtingai siulo ir kisa pro masinos langus visokius kokius neregetus nematytus vaisius, tai nusipirkom keleta pabandimui. Mh. Idomus.

Net skanus manau,), nutruktgalviais kitais vairuotojais, su zmonemis vietoje kroviniu, su perkrautai sunkvezimiais, kilometrinemis eilemis prie benzino koloneles ( tokios ir Lietuvoj pamenu buvo per blokada), kita kolonele buvo pasipuosusi sauniomis aptarnaujanciomis pupomis. Jei buciau vyrukas , tokia benzinke butu mano megstamiausia. Nu kur ne. Tu sedi maskej o tavo masina aptarnauja ilgakoje, trumpasorte ir su placia iskirpte merdzina. Bandziau iamzinti, bet drovios jos pasirode. Mhh, taip pasipuosusios ir kuklios. idomumas.
Pagaliau pasiekiame Santa Cruz ir autobusu stoti. Nieko nelaukdami puolame ieskoti autobuso i baltai pasipuosusi miesta Sucre- ten turetu but grazu. Dalis musu cia nubyra, nes orai blogi, keliai dar blogesni- nu tragiski pasakyciau ( kaip veliau pamaciau). Vakar autas nuvirto ir buvo zuvusiu. Siurpuliai. Autobusu kainos sukeltos milziniskai. Jei nori papigiaja gali praleisti 14 h ant partakio- tame tarpe tarp sedeniu. Pasirodo nejuokauja, ant takelio pigiau. Nu ir sugalvok tu man. Nenormalus. Sukele kainas baltaodziam ir dar plius del to kad nera jokio kito pravaziavimo, lektuvai nekils nes lija, jei nori gali kiurksoti nuobodziam mieste ar vaziuot lauk is Bolivijos. Ot Bolivijietiski keliai ir visa sistema. Pasisudinus. Piestuko ir popieriaus pagalba nusiderim kaina kiek galim mazesne, perkam bilietus kad nakti pralesti ne ant meslu priskretusio takelio tarp sedyniu, o ant sokios tokios sedynes. laimingi isvis kad dar gavom vietu, laimingi kad pagaliau mum pavyko pajudet i tiklsa
Nakti nesimiega. Atrodo kad isbires ne tik autobuso langai bet ir mano dantys.pratraukiu uzuolaida. Vel negaliu patiket. vaziuojam per kaskokias akmenuotas lygumas.Vaizdai kaip menulyje, ne vien del to kad pats menulis mum sviete. Vaziuojam per upes vaga. Kam tas tiltas? Vaziuojam per klampynus per teslynus, purvynus, kalnais, zinau kad kitoje kelio pusej skardis. Gerai kad nematau tos dalies. Kelias? Koks ?asfaltuotas, zvyrkelis? Toks nelabai egzistuoja. Yra tik purvinis. Ant rimtuju imu kalbetis su auksciausiu. Prasau jo kad padarytu taip kad nelytu, bent sia nakti, kad spetume savo kaili isnest. Primeciau kad jei paduos mum krituliu cia sunku bus ismauroti. (taip myliu gyventi, nesinoretu patirt vakaryksciu nelaimiu)
Vis pabusdavau nakti nuo purtymusi , ir ta sedene , ir jos neispasakytas patogumas. Viskas vare is proto. Pro langa reikalus atlikinejo vietiniai ciurbanai, juju pacios ne ka geresnes, atsidariusios langus svaide siuksles, ant to partakio ( mum siulyto) miegojo bolivijietiski vaikuciai. Butu tuo siauriu takeliu teke dalalintis su jais. 
Megdavau uzmigt, ziuredavau i zvaigzdes, i bemirguliojancias ir besvieciancias pakeles. Kazi kokie ropliai ten bliksejo( lyg jonvabaliai). Kaip grazu buvo. Pabudome. Buvau pavargus bet laiminga. Prasvito. Aciuuu labai. Isklausei. Ta nakti nelijo.

6 komentarai:

Unknown rašė...

da nu nafik. istorijos vertos knygos puslapių :D
Norėjau paklaust - ar galiu nubumbasint tą nuotrauką iš mašinos vidaus? Nuorodą į tamstos blog'ą pažadu...

Unknown rašė...

Nu blia ir rasinys... neimanoma suprast nieko... gal pirma lietuviu kalbos ir gramatikos pasimokyk pries rasydama.

Agent OO7 rašė...

rasytoja tu rasytoja.....slykstu skaityt keverzones, neimanoma suprast kas pritriesta.

Anonimiškas rašė...

Tamstos labai pikti, jei visi rašytų pagal lietuvių kalbos taisykles, būtų nuobuodybė šiam pasaulyje...Pagal asmenybę ir kalba...labai emocinga, dadaistiška ir žaisminga, daug įdomiau skaityti nei nuobodžius kelionių aprašymus.

Unknown rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Unknown rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.