2009 m. vasaris 15 d., sekmadienis
va tai tau kaledos
Po ilgu dienos darbu vakare lauke svente- kaledos... Chebryte jau is anksto buvo pasiorganizave kas ka darys. Vieni dare salotas, kiti vistas smozijo, kas bulkutes kepe, kas vegetariskus patiekalus dare, kitaip sakant kas ka ismane tas ta gamino (man savo neismones demonstruoti neteko ir del to liudet neketinau. Jau ir taip gamintoju komandu per akis). Atejus vakarui po darbu, visi siektiek pasipuose ir nusiprause - svarus susirinkome po vienu stogu. Didele savanoriu seimyna apie 50 zmoniu o gal ir daugiau, susedome prie ilgo sventinio stalo. Kaskas pasake kalba, kaskas jos klause kaskas varnas gaude, visi nekantriai lauke maisto. Nu ir pagaliau maistas. Maista dalino dozuotai vel keli savanoriai kad chebryte nesusoktu prie bliudu ir nenusiaubtu, o kiti liktu it muse kande. Bet ne, maisto netruko ir liko. Po to visi sedejom trynem ranka pilva ir gyrem kulinarus. Ai dabar galvoju kad vizgi tai buvo kucios – kaledu isvakares , bet lyg niekur nieko rijom vista ir uzsipilinejom alum (nu ka pagalvojau tada, kad lietuvoj kucios lyg be mesos ir alkoholio, bet cia pat primeciau kad Lietuvoj senai jau kaledos nes ten plius 7h. Vadinas galima ir mum nes mes is Lietuvos) po to kaip pridera atejo ir kaledu senelis. Oi koks juokingas. Su pilvu ir barzda is kaskur parauta, ir is pdv israusta raudona maike su kaledu tematika. Taip viskas labai tiko. Senelis trauke dovanas ir atskubejes savanoris atsisesdavo seneliui ant keliu – padekodavo. Mirt is juoko galejai nuo vaizdelio, kai didelis savanoris vyriskos lyties prisiglaudzia meiliai prie senio. O dovanos buvo ivairios nuo skecio, prozektorio, musgaudzio, saldainio, koka lapu ir visi kiti mieli sudnekeliai. Dovanos is niekur taip neatsirado. Mes patys savanoriai traukeme vardus slapta, slapta pirkom dovaneles ir jas viniavom. As kaip alaus megeja gavau alaus buteli. Nu ir sutapimas. Taip ir leidome laika besisnekedami besisusipazindami nes mes buvom tik sviezienos ten. Susikukavome su prancuzias. Linksmi zmogeliukai, ne visi kalbejo angliskai, bet visi noriai kartojo cingu lingu, ir ilgam isimine. Draugiski prancuzai mus uzvaisino koka lapais (is ju gaminamas kokainas), nu geras pagalvojau, apie tai buvau skaicius internete, kad tokie bolivijoj auga ir kad tokiu galima gaut, bet nesitikejau pati ju uznaudoti. Ir uznaudojau (mama nebijok ). Efekto jokio nes tik kelis lapus susikisau uz palupio (tiesiog norejau pabandyt kas tai tas- koka) kad pajust efekta anot ju reik daug ju priziaumoti, tada priduoda energijos, jegu ir nesinori valgyt. Veliau pamaciau kad keletas savanoriu juos gausiai naudoja, nes darbui su gyvunais tikrai reikia energijos , o ypac rytais, o dar ypac po baliaus. Tuos lapus mes veliau irgi pamegom ypac ju arbata (skani tokia visai, gaila negalim parsivest bo europoj nelegalu ir pakliut i kaliuze del koka arbatos ar siaip pakramtypo del egzotikos nesinori) Tokios va buvo kucios, ir visai man jomis kai kada nekvepejo,vietoj kaledinio paplotelio lauzimo vieningai ir garsiai saukem Intiiiiiiii Waraaaaaa Yassi iiiiii ( cia musu stovyklos pavadinimas, kurio reiksmesir gi nezinau, tai kartu su visa banda smagiai saukem ir tiek) Su visais kartu kucias ir kaledas svente ir zmones is izraelio (zydai yra zydai tai pamaciau velesniuose situacijose, kad prasukt kad pagudraut suorganizuot ir nauda apturet), jiems buvo pirmosios kaledos, nu tik tokios pustykres pamaniau. Tai buvo balius, kuris veliau isisiubavo. Atejus dvylikai stovyklos kuratoriai anglu porele dar bande visus sveikinti su kaledom. Nelabai kas kreipem demesi ir tesem savo pradetus reikalus ir pasnekesius. Kaskodel klausem anglsikos muzikos , kuri man visai nepatiko, gal del to taip uzfiksavau. Niekaip negalejau suprast kodel mes bolivijoj, va savanoriai ir su bolivijietisko kaimelio bendruomene klausomes to meslo, o ne bolivijietiskos muzikos, bet apie tai tiks su Eima pasidalinau mintimis. Toliau musu kaledine – nekaledine pabaliavone pratesti nuzingsniavome prie vieno is musu hosteliu kur buvo ir baseinas. As nesijauciau labai ikaitus, tai nelipau i vandeni, kur kiti maudes ir itraukineji i vandeni neatsargiai priejusius prie baseino. Publika uze, o po to savaime aisku kaskada eme rimti. Po truputi pradejo skirstytis namolio, nes anksti keltis. Gyvuneliam dzin kad velai gulei, kad kaledos, kad baliavone. Jie kaip visada nori valgyt ir gerti. Kaip as nekenciu tokiu rytu. Pamiegojus vos pora valandu, galais ne galais issiropsciau is lovos ir nusvirduvuliavau i pagalba gyvuneliams. Net neitiketina kokia meile jiems turejo but, kad mane pakele po poros valandu miego. Nekenciau tos dienos nes reikejo dirbt daug kaip visada, o jauciaus blogiau nei ...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą