Daug ka gyvenime man norisi isbandyt , pajaust ir patirt (aisku prie krastutinumu linkti neketinu). kodel gi nepabandzius savanorystes. Juk taip ilgai apie tai kliedejau. Buti , busiu , esu savanore. Dar pries iskeliaujant i pietu amerikes zemyna viska zinantis google, po ilgu paiesku ismete reikiama puslapi su reikiama informacija. Savanoryste, pigiausia is visu matytu, salyginai trumpas laiko tarpas, tik 2 savaites. Pagelbesim gyvuneliam, kurie buvo nemyleti ir skriausti zmoniu. Juk ant nosies kaledos – labai knieti padaryti kam gero, liux proga susitikti su kitais savanoriais ir Bolivijos mazo kaimelio bendruomene. Skamba kaip sykis mum ir man (Eima truputi pamastes irgi sutiko. Turetu buti fainai). Puolam fainumui i glebi.
Na stai autobuso vairuotojas stabdo. Suburbuliuoja kad jau Villa Tunari - svanorystes kaimelis. Nebera kur trauktis. Susirandam mineta gyvuneliu prieglaudos centra. Gaunam nurodimus, kad dabar galime pailseti (oi kaip veliau to poilsio truks) ir prisitatyti vakare, tada aprodys mum visa prieglaudos centra, paskirstys darbus ir gyvenama vieta. Viskas vyko pagal plana. Gavau darba karantine su bezdzionem (karantinas nes ligotos ne ligomis, ne parazitais ar virusais, (nu manau kad ar/ir tokiu turejo), bet ligotos savo galvelese).
Isitaisom apranga. Labai madu nesivaikau ir is centro nusiperku pdv botus (nes reiks po mesla ir purva mauroti) kaskokias tai veterinarines gigantiskas kelnes ir maikona. Visas komplektas - kostiumas atrodo ka as zinau, atsiprasant baisiau nei kokia kaimo melzeja. Ima tik juokas. Veliau dar galva pasipuosiu skarele (cia ne del grozio. Prevencija- issaugokime raudona plauka. Tie gyvunai lyg nemate raudonu plauku rove ir suposi juose kaip ant dziungliu sniuru).
Pirma diena buvo labiau pilna susipazinimo. Kur kokios bezdziones, kokie ju vardai ( nors iki pat pabaigos negalejau ju atskirt pagal veidus - bezdzione ir tiek. Skiriamasis zenklas man buvo- skirting spalvu pasaiteliai ir dirzeliai) ka jos valgo, kiek valgo, kada valgo. Galvoj netilpo. Karantine du sparnai. Kairysis su kapucino bezdzionem kurios tuno tik narvuose, del savo nesveiku galveliu (pavojingos ir sau paciom ir kitiems gyvunams, ir zmonems). Prisisklausiau liudnu istoriju kodel jos cia pateko ir kodel jom proteliai susisuko. Vienos is seimu kur buvo nemyletos, primustos iki samones netekimo, israutais dantimis (nes rupuziokes ziauriai kandziojasi, ir jos uzpsichavusios patikekit visai ne mieli padareliai, reik saugotis) kitos is cirko, is restoranu kur zmones jas erzindavo, nes galvojo kad cia zaisliukas, kitos zmoniu isprievartautos. Istorijos liudnos. Dar kairiajam sparnui priklause didziules vorines bezdziones (cia vertinys).
Grazus gyvis kai apsivija kunu bega dvieju rusiu siurpuliai: laimes ir baimes. Laimes nes mane apsivijo ir taip stipriai apsikabino , kaip mazas vaikas ir skleidzia apsipatenkinimo signala kaip uuuu uu, nes jos dievina kai jas pakasai , ar paglostai, pamyluoji, pazaidi net nenori atskresti. Taciau yra ir baimes kaip ja atsikratyt ji stipri kaip velnias ir bus tave apsivijus tol kol nores, ir nebandyk uzerzint, neprognozuoju kuomi baigtus. Tai ir bandai kaip meiliai atzimazint to banana pakisi , o jei jo po ranka neturi tai tipo prie medzio trinies kad kaskaip atsikabintu nuo taves. Sitos bezdziones buvo mano megiamiausios. Juodos kaip smala, galva kaip du mano kumsciai kruvoj o rankos kojos ir uodega viskas ilga kaip smilga. Minkstas ir pukuotas padarelis.keletas ju lakste ant ilgo pavadzio, kiti uz bloga elgesi ar uz buvima vyriskos lyties (mat vyriskiai megsta plaktis tarpusavy ir kitas bezdziones erzint) sedejo uz grotu. Desiniojoj karantino puse buvo okupavusios tik kapucino bezdziones. Didele dalis ju uz gera elgesi dienomis lakste kaip ir laisvej (ant pavadzio priristos) ir tik nakti budavo patalpinamos i narvus, o va kur kitos ju drauges su aptemusiais proteliais ir nedraugiskos , buvo visam (nu nebent taps stabilios psichikos, o tai akylai stebejo veterinarai ir savanoriai) patubdytos i cype. Is viso turejom apie 40 augintiniu. Ir visi jie laikui begant nuvare mane nuo koju.Bet pradesiu nuo pat pradziu. Dienos pradzia 7.30, nes bezdziones ir kiti gyvuneliai ankstyvi pauksciai (nors ir ne pauksciai) vos prasvitus kelias, gal prausias ir nori valgyt( nesuprantu ko jiems nesimiega. Pvz man tada pats ymigis. Bet kagi kad jau esam cia reik gyvunu norus pildyt, ir viska daryt ju labui) tai 7. 30 kaip stikas, bet pasiramstydama stovejau prie karantino (tiksliau turedavau stovet. Jo jo pirma diena buvau punktuali, bet laikui begant (net visos 5 dienos) emiau mastyt- juk man atostogos. Tai nesivarginau labai skubet, ir patapau megeja keleta ar (nepameluojant) keliolika minuciu veliau prisistatyt. Net pusryciu atsisakydavau ir viskas del to kad pasnaust dar truputi, nes nuovargis jau nuo pat pradziu uzkamavo. Ir tada emiau suprast kad tas darbas ne man.
Kai kada norejau pabut ir as bezdzione ypac gaut tokius maisto davinius ir zaisti zaisti visa diena .nu argi nepavydu: pusryciam bananas ar daugiau ( priklausomai nuo bezdziones dydzio) ir perliniu kruopu sriuba, po to priespieciam papaja ar ananasas, pietum 5 rusiu vaisiai kaip kad arbuzas vynuoges papaja banana ananasai mango, priespieciam vel koks vaisius o vakare vel ta pati, bet bezdzioniu taip megiama sriuba ir darzoves to pupeles to kukuruzai ir visas kitas asortimentas. Nu argi ne geras? bezdzioniu karantine nebuvo labai kada snaust, o darbam galo kaip nera taip nera.tu tik dirbk, o jos tik naudoja. Tu jom duok valgyt, o anos pervirskina ir tortus daro. Tu zmogus plauni juju narvus isisiepes , ir virs ir po ir kitais budais, o jos eda ir vel kruvas pridaro.dar kita atrakcija buvo vaikyt akmenimisi gudrutes visiskai laisvas bezdziones, kurios tingi vargintis pacios maisto ieskoti ir zinodamos tiksliai kada musiskes maitinamos , ateidavo is dziungliu nukniaukti maisto . situju as biski privengdavau , nes nepazinojau ir is nagu griebti nukoseto vaisio net nebandydavau. Visos tos vagilkos irgi kaskada isgyveno visus etapus ejimo i laisve, tai ir atsliukindamos nudziauti maisto aplankydavo nelaisvei uzstrigusias drauges. Visu bezdzioniu ir siaubingiausias lankytojas buvo – viktoras. Viktoras didelis ir piktas laisvas patinas, kuriam priartejus prie karantino stovyklos prasidedavo samysis . sito gyvio reikejo saugotis ir zmonem ir karantino gyventojam. Pavojingas nes stiprus( nor sir su zmogum palyginus mazas)ir gali uzpulti. O tada tik auksciausias begali padeti. Viktoras buvo truputi pradejes isnagleti su savo nuolatiniais apsilankymais, tai veterinarai pamokymui jam isove ukola i uzpakali. Viktoras aprimo ;).taip tie gyvunai darbu vis prikurdavo ir taip visa diena laksciau su kitom savanorem: ruosem maista, kopem mesla, girdem, valem, plovem, slavem, ir vel ir vel jas maitinom ir vel ir vel kopem tortus. Nu jo suprantu juk gyvas daiktas ner ko noret. O norejau atsisest pavesi ir issidrebus tesiog nieko neveikt.o kaip tycia karsta, ner kur sleptis, botose tusinasi kojos, ima zlastis, muses( kandikes) ir visokie kitokie igalus skraidyti parazitai tik puola ir kramto is visu pusiu. Taip sukramtyta ir nukasyta dar niekad nebuvau. Zadejau iamzint rankas, bet atrode neestetiskai. Budavo geras reginys kai susitikdavome savanoriaaiai ar susede prie stalo visi kaip blusu apsesti kasydavomes visus galus. Et kaip saldu. Ypac paskesdavau apmastymuose rytais, kai stovedavau prie kriaukles ir skalbdavau bezdzioniu naktinius adijalus( zmones laikydami jas namie pripratino jas prie tokiu ismislu, nesuvokdami kad laisvej kur dziunglese gyviai neturi adijalu), tada akys nuklysdavo i toli, i kalnus su baltom virsunem. Isivaizduodavau ir as save ten kur sleny besiilsincia. Kaip as norejau lauk is to savanoriu centro, lauk is bezdzioniu gardo, atgal i atostogas i ilga rytini miega i nepavargima, i bendravima su zmonemis . nebuvo kas mane sustabdo. Mano partneres irgi savanores kurios dirbo su bezdzionem papuole is tos serijos zmogus, kuris niekada nesisypso, ir tai mane taip pat uzkniso. Na tai kas, kad jos myli gyvunus. Man nemiela cia su jom. Nuovargis kuo toliau tuo labiau kirto per kojas, nes darbo pabaiga tik apie 6.30. pravalas mano atostogos. Nu gerai uzteks apie mane biski reik ir apie bezdziones visgi. Is 2 planuotu savaiciu su jom istveriau tik 6 dienas. Mieli padareliai, ir shhhh ir myyyyza ant taves, turbut is laimes ,kad jas apkabini ir pazaidi ir paieskai kaili. Pirma diena laikiaus nuo bezdzioniu atokiai, nes ju labai bijojau.buvau prisiklausius ir prisiziurejus kaip tipo mielas gyvunas tampa isteriku ir apkandzioja. Megiamiausia ikandimo vieta buvo ausis, rankos , nosis, o isties kur pakliuvo, kur apziojo, ten ir se tau kad nori randeli jau ir turi. Nu ne galvoju sito man jau nereik. Dar gudrutes psichodelines ar siaiap pasipiktinusios kad jas laiko narve megdavo atlikti toki manevra. Tarkim as blaskus aplink ju narva, kopiu tortus ar maista dalinu, jos uzmaciusios, kad esu per nesaugu atstuma ir to pati nesuvokiu, kaip zaibas is kaskur atlekia ir is visu jegu( kad jos mazutes turi tiek daug jegos net netikejau) tave bando prisitraukt i narva, ir tada gerai apibraizyti ar apkramsnot jei pasitaikys gardus kasnelis kaip pirstas ar kita vieta ikliuvusi i ju nagus. Nesaugu tuo atveju su siom durnem. Mane ne syki irgi uzsimirsusia nuo dideliu pliku plotu ant galvos apsaugojo skarele, kuria jos buvo uzciupusios. Uzteko pirmai dienai man praplikimo- plauku praretejimo. Uzsimaskavau. Daug geriau. Laikui einant as pripratau prie ju, o jos prie manes. Igudau kaip atsikratyti uzsokusia bezdzione, kaip apsisaugoti nuo zaismingu ikandimu( oi jie manes visai ne viliojo) susidraugavome. Esant laisvai minutei kur radus nedazna seseli zaizdavau su jom, o jos us manim.plodavome rankomis, stuksendavome akmeni i akmeni, begiodavo ir sokinedavo ant manes. Su jom neliudna.taip pat megdavo apieskoti kisenes, ir nukniaut is ju turini, ir nebandyk atiminet, tuoj uzerzinsi gyvuna ir blogiausiu atveju gali but pavaisintas ikandimu. As ta zinojau tai kisenes laikiau tuscias, nu nebent pazaidimui akmenu prisidedavau. Jom patikdavo net ir tai uzciupti. Bezdziones kaip mazi vaikai duodavosi zaidimu aiksteleje, to viena kita supykindavo, to susipesdavo, to bjaurias grimasa rodydavo viena kitai ir taip erzindavo ar baugindavo . Skriaudziamoji tuoj ijungdavo alermo signal, ir tegdavo bekti ju skirt, apkabint ir paglostyt ir nuramint. Tekdavo ir kita zaidimu aiksteles drauga surast, jei senieji buvo netolerantiski. Pamilau jas. Pripratau ir prie kvapo darbo dienos pabaigoj( o kavpelis tai nosi riesdavo, taip bjauriai pati sau , nu manau ir kitiems dvokdavau. Blogiau paduodavau nei bezdzione, nors jom musu smarvingas kvapas buvo savas- tu esi viena is musu- esi, smirdi kaip bezdzione. Rubus jei nenori ryte apsi... nuo kvapo ploviau kaip ir daugelis kozna diena). Smagiausia dienos dalis budavo pietu pertraukele ir darbo pabaiga- Tada susitikdavome savanoriai ( kas dar kojas pavilgdavo) gurksnodavome alu, pasakodavome kam kaip sekes su savo gyvuneliu( ka apdraske puma, ka bezdzione, kam i uzkapali dziunglese ikando gigantiska skruzdele ir taip toliau)Pasakodavome nuotykius ir tom istorijom galo nebudavo. Budavo smagumelis. Atsigaivinus ir kunui parelaxavus zigiuodavome i kaimelio restoranus vakarieniaut. Zigiuodavome kas po du kas po tris kas didele kompanija, bet finale prie stalo vel sededavo nemazaz burys. Kas liecia restoranus ir bolivija tai reikalas tas kad pigu, bet niekas nedadaryta iki galo. Bet apie tai gal kita syki nes apie savanoryste bolivijoj galeciau prirasyti daug.oi daug. Daug laiko praejo kol po jos atsigavau, kol pradejau apie tai kalbet( rasyt). Diena man baigdavosi gana anksi 10h kai kada net 9h (anksciau man tai buvo nematyta ir nepriimtina nes esu naktinetoja bet savanoriaujant viskas pasikeite) nes budavau issunkta, ir po vakarienes su chebryte varydavau tiesisai i guoli. Uzknarkdavau ta pacia minute.Neistverus nelinksmu izrelieciu, ilgu darbo valandu ir karscio pasiprasiau but perkeliama i kita padalini( nu taip jau uzvadinkim). Paskyre mane su pauksiais. Tipo bus trumpesne darbo diena. Man uzteko vien minties kad dirbsiu su linksma kompanija, o ne su susiraukusiom mergiotem. Atsisveikinti su bezdzionem buvo liudna, nors ir norejau lauk is cia. Tai visa diena tryniaus su vorinem bezdionem , sedejau apsikabinus ( ir biski sirdis verke, bet tik biski)zaidem, kaili ieskojau, garsus leidem uuu uuu. Kaip buvo fainai. Bandziau atsizaisti ir atsibuti ir su mazosiom- kapucin bezdzionem. leidausi paskutini syki buti nulaizoma, nuciupineta, apsokineta, nubuciuota vel apsi- ir apmi- ama. Tada baigus darbo diena pasakiau ate brangiosis bezdziones , apsisukus ant kulno isejau ir nebegryzau. Su bezdzionem baigta.
P.s. ta vakara viena is voriniu bezdzioniu biski uzpsychavo. Tupejo medi nejo namo ir gazdino tiek veterinarus ir savanorius. Neiskrapstysi tada is ten. Gavojau nu ir gerai kad kvit su jom, o jei taip is niekur nieko mano glebi subludytu. Baugumynas. O gal ji liudejo manes :)
p.s del tam tikru taisykliu negali fotkinti karantine neisdirbus savaites. Prasilenkiau su terminais, bet mane pakeitusi draugike aprupino mane keliomis fotkemis is ex darbo vietos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą