tarp papugaju. savanoryste .2oji dalis 29.12.2008-05.01.2009

Antrasis savanoriavimo etapas praejo kur kas su taikingesnej aplinkoj (tiek gyviai, tiek bedraminciai, tiek pati atmosfera). Taigi atsiduriau tarp papugaju. Gal ne visi pauksciai buvo papugos kiti kitokiais pavadinimais , bet formos kaip papugos. Skyresi tik spalva (visos vaivorykstes spalvos ir ju kombinacijos) ir dydis. Kaip ir bezdziones vieni buvo draugiski kiti pikti ir megdavo uzpulti (toks ir uzpuolimas palyginus su bezdzione), bet manes nevienas neliete. As saviake tarp ju, turejau patirties kaip elgtis su papugom is vaikystes (kai man tupedavo banguotosios papugeles ant peties ar ant galvos, kai jas plugdydavom su broliu vonioje ant katerio, kai pries veidrodi leisdavome pasimaivyti) tai buvau drasi, ir jos tai jaute. Stovykloje pradzioje dirbom dviese, tai zadeto maziau darbo kaip ir nebuvo (normaliai 3-4 zmogai, nesiskundziant cia teko irgi papluset) veliau musu burys pagausejo iki 3 - jau didele kompanija. Skirtumas buvo tame kad labai gera atmosfera, buvome 3 linksmai nusiteikusios mergiotes (dvi is ju bekeikiancios savanoryste (as ir prancuze - Vera), o trecioji dievinanti gyvunelius vel ir vel cia griztanti (net po to kai bezdzione – Niutonas perkando nosi nei is niekur nieko) mergicka is Bolivijos - Denise.
Visos greit suradom bendra kalba. Kol dirbau tik dviese su Denise buvo gera proga pralavinti ispanu kalba, bo ji kitaip ir nekalbejo, tai lauziau liezuvi ir taip ir taip. Bedirbdamos turejom laiko pasipliurpti pazviegti, jokio streso jokios itampos , patiko. Pasiskirstydavom laika kada papietauti, atsirado laiko kada patinginiauti (nors ne per daugiausiai), kada arbatos pagurksnoti. Musu papugaju stovykla buvo keleta minuciu atokiau nuo centro, tai kaip ir niekas musu neuzticharindavo , kai beruosdavomos vaisius padareliams, Denise atpjaudavo kokiu vaisiu pasmaguriavimui. Ji buvo ale siokia tokia sefe, nes visga zinojo. O vaisius skirtus belekokiem gyvunam buvo griezti draudziam valgyti. Tipo kaip cia gyvunelius apvalgysite.

Musu stovyklos puosmena ir linksmintojas buvo milzinisko dydzio (as ji pavadinsiu) papuga vardu Abuelo (senelis ispaniskai). Jis buvo labai mylimas tiek aplinkiniu gyventoju, tiek cia pat gyvenusiu savanoriu, ir musu pauksteliu myletoju. Jis kaip katinas, kuris vaiksciojo vienas, to jis ant skalbiniu virves vartaliojas, to mus kybina, to medi sedi ir prisiviliosi tik su maistu nutruktgalvis paukstis, velnisko grozio, spalvotas (zalias melynas, raudonas) lakste po stovykla, po apylinkes nekontoliuojamas kol neprisidirbo.
Po to ji pasodino i kaliuze uz grotu, pas mus. Gaila buvo. Pyko paukstis, kalesi su savo bendrakamerininku. Tada emiau aiskintis kame saknys. Pasirodo kad be tokiu zbitku, kaip israudavo dzinsu ar striukiu sagas ir uztrauktukus, numetydavo ir pridirbdavo i skalbinius, si syki perlenke lazda ir nukando elektros laidus(nu jo reik gi aplinkiniam parodyti ka su tokiu snapu galima padaryti) ir aplink gyvenantys savanoriai ir kiti vietiniai neturejo elektros (turbut kaip ir viskas bolivijoj nedadaryta ir palikta, kaip kitaip paukstis galejo sitaip pasidarbuoti. Cia ne pauksti reikejo ikalint, o tuos kas elektra irenginejo). Man tik eme juokas, ir galvojau nu geras, cia tai baike iskrete Abuelo. Su kitu savanoriu pakliedejom, kad reikia suorganizuot demonstracija - laisve Abuelo, nes laisvas paukstis turi buti laisvas, viska reik daryt gyvuneliu labui. O Cia man kirtosi su musu stovyklos idejom - padet gyvunam ir dirbt ju labui. Tokiu niuansu apie sios savanorystes prasme ir paskirti ir isvis veikla mums su Vera kildavo, oi kildavo. Tai dviese paburbuliuodavome, ir pasvajodavome kaip norim kuo greiciau is cia istrukt (taip labai mes mylejom gyvunelius).
Dienotvarkes monotonija man keldavo siauba, skaiciuodavau dienas , likusias iki isvykimo. Nes viskas tas pats per ta pati. Gyvunelius maitink, girdyk, surink ju Indus, vel maitink ir vel...... tiesa pasakius plovimo cia buvo maziau, bet vistiek. Narvus plovem tik karta per diena. Jei budavo karsta aplaistydavau papugas is slangos. Kai kurios tai labai megdavo ir pasiaususios plunknas sededavo po lengva ciurksle, burkuodavo is laimes, as irgi matydama kad jom fainai laistydavau jas kiek tik ismanydama, nors zinojau, kad kiti darbai laukia ir jie niekur nepabegs.


Mylejau as papugajus. Kokiai vargsiskesnei nunesdavau skanesni kasni, pamaitindavau is rankos, jei matydavau, kad nedrauges atima, ar kasnis gardesnis kai jis idedamas. Tiesa sakant manau kad cia atidirbau ir atseriau ir atploviau narvus su kaupu uz visa tai kiek vaikystej nepasirupinau savo mazaisiais augintiniaias.
Kai kurie Musu paukstiniai augintiniai buvo pasiligoje. Vieni abzlibe nuo katarakto, kiti su palaustais ar pakirptais sparnais, kad neskraidytu (bet juk paukstis negali neskaraidyt, ar ne?), buvo tokiu kurie labai praplike (neturejo plunksnu). Lysumas kaip diagnozavo veterinarai buvo nuo streso. Niekaip negalejau suprasti kokioj aplinkoj pukstis turejo gyventi, kaip su juo negraziai turejo but elgiamasi kad jis taip uzstresuotu ir uzbijotu, jog pamestu plunksnas. Tie keli lysi papugajai man atrode juokingai, kaip apipesiotos vistos. Atvaziave i rebilitaicja, pailsedavo ir pasipuosdavo bent savo galva ivairiaspalvemis plunksnomis.
Dar prie musu augintiniu priklause sakalas, sitas kruopu nelese. Pasotinti galejai tik mesa. Sakalui i akis labai nelindau, nes simpatijos nejutau, tai labai nesipriesinau kai juo rupinosi musu mergicka vade.
Su pauksciais zaidimo per daug nebuvo (ne kaip su bezdzionem) ju nepaglostysi, neapkabinsi, su rankom nepaplosi, bo mum iejus i narva jos sprugdavo i sona. Privenge zmoniu. Taciau jos turejo savo zavesio. Daugelis papugu mokejo sneket: pasisveikinti, palinketi labos nakties, pasakyt LAUK IS CIA, ar pasisakyt kad as esu TIKRAS PAUKSTELIS (viskas ispaniskai aisku)ir visokiu kitokiu kalbeliu , kuriu as nesupratau. Labiausiai mane prajuokindavo papuga operos dainininke, kuri garsiai ir su melodijos pabangavimais traugdavo lia lia liaaaa, lia lai lia lia (turbut ilga laika buvo pasodinta prie gavarilkos panasios i Lietuvos nacionaline, man toks ispudis is vaikystes likes). Galedavai uz pilvo susiemes juoktis. Kaip man smagu buvo. Budavo akimirku kai pagalvodavau kad kartu stovykloje dar yra koki 100 zmoniu (cia kai papugajai pradedavo skirtingais balsais savo ismone rodyti ir kalbeti ). Nebuvo kada pasijust vienam, ar liudet ypac kai papugos pradedavo kvatotis ir zvengti. Cia rimta baike. Turejom ir besijuokianciu papugu (bandziau irasyti zvengima, bet jos kaskaip uzuosdavo mano aparateli ir nutildavo, et). Taip bent, aha, kaip paukstuzeiai buvo isdresuoti. Bet kodel jie buvo taip nemyleti.
Zmones nekankinkit gyvuneliu narveliuose. Duokim jiem laisve ir nebukim savanaudziai. (pamaloninimas saves - padarelio ikalinimas - tipo as ji mylesiu- veda tik i kancia).

va tai tau kaledos

Po ilgu dienos darbu vakare lauke svente- kaledos... Chebryte jau is anksto buvo pasiorganizave kas ka darys. Vieni dare salotas, kiti vistas smozijo, kas bulkutes kepe, kas vegetariskus patiekalus dare, kitaip sakant kas ka ismane tas ta gamino (man savo neismones demonstruoti neteko ir del to liudet neketinau. Jau ir taip gamintoju komandu per akis). Atejus vakarui po darbu, visi siektiek pasipuose ir nusiprause - svarus susirinkome po vienu stogu. Didele savanoriu seimyna apie 50 zmoniu o gal ir daugiau, susedome prie ilgo sventinio stalo. Kaskas pasake kalba, kaskas jos klause kaskas varnas gaude, visi nekantriai lauke maisto. Nu ir pagaliau maistas. Maista dalino dozuotai vel keli savanoriai kad chebryte nesusoktu prie bliudu ir nenusiaubtu, o kiti liktu it muse kande. Bet ne, maisto netruko ir liko. Po to visi sedejom trynem ranka pilva ir gyrem kulinarus. Ai dabar galvoju kad vizgi tai buvo kucios – kaledu isvakares , bet lyg niekur nieko rijom vista ir uzsipilinejom alum (nu ka pagalvojau tada, kad lietuvoj kucios lyg be mesos ir alkoholio, bet cia pat primeciau kad Lietuvoj senai jau kaledos nes ten plius 7h. Vadinas galima ir mum nes mes is Lietuvos) po to kaip pridera atejo ir kaledu senelis. Oi koks juokingas. Su pilvu ir barzda is kaskur parauta, ir is pdv israusta raudona maike su kaledu tematika. Taip viskas labai tiko. Senelis trauke dovanas ir atskubejes savanoris atsisesdavo seneliui ant keliu – padekodavo. Mirt is juoko galejai nuo vaizdelio, kai didelis savanoris vyriskos lyties prisiglaudzia meiliai prie senio. O dovanos buvo ivairios nuo skecio, prozektorio, musgaudzio, saldainio, koka lapu ir visi kiti mieli sudnekeliai. Dovanos is niekur taip neatsirado. Mes patys savanoriai traukeme vardus slapta, slapta pirkom dovaneles ir jas viniavom. As kaip alaus megeja gavau alaus buteli. Nu ir sutapimas. Taip ir leidome laika besisnekedami besisusipazindami nes mes buvom tik sviezienos ten. Susikukavome su prancuzias. Linksmi zmogeliukai, ne visi kalbejo angliskai, bet visi noriai kartojo cingu lingu, ir ilgam isimine. Draugiski prancuzai mus uzvaisino koka lapais (is ju gaminamas kokainas), nu geras pagalvojau, apie tai buvau skaicius internete, kad tokie bolivijoj auga ir kad tokiu galima gaut, bet nesitikejau pati ju uznaudoti. Ir uznaudojau (mama nebijok ). Efekto jokio nes tik kelis lapus susikisau uz palupio (tiesiog norejau pabandyt kas tai tas- koka) kad pajust efekta anot ju reik daug ju priziaumoti, tada priduoda energijos, jegu ir nesinori valgyt. Veliau pamaciau kad keletas savanoriu juos gausiai naudoja, nes darbui su gyvunais tikrai reikia energijos , o ypac rytais, o dar ypac po baliaus. Tuos lapus mes veliau irgi pamegom ypac ju arbata (skani tokia visai, gaila negalim parsivest bo europoj nelegalu ir pakliut i kaliuze del koka arbatos ar siaip pakramtypo del egzotikos nesinori) Tokios va buvo kucios, ir visai man jomis kai kada nekvepejo,vietoj kaledinio paplotelio lauzimo vieningai ir garsiai saukem Intiiiiiiii Waraaaaaa Yassi iiiiii ( cia musu stovyklos pavadinimas, kurio reiksmesir gi nezinau, tai kartu su visa banda smagiai saukem ir tiek) Su visais kartu kucias ir kaledas svente ir zmones is izraelio (zydai yra zydai tai pamaciau velesniuose situacijose, kad prasukt kad pagudraut suorganizuot ir nauda apturet), jiems buvo pirmosios kaledos, nu tik tokios pustykres pamaniau. Tai buvo balius, kuris veliau isisiubavo. Atejus dvylikai stovyklos kuratoriai anglu porele dar bande visus sveikinti su kaledom. Nelabai kas kreipem demesi ir tesem savo pradetus reikalus ir pasnekesius. Kaskodel klausem anglsikos muzikos , kuri man visai nepatiko, gal del to taip uzfiksavau. Niekaip negalejau suprast kodel mes bolivijoj, va savanoriai ir su bolivijietisko kaimelio bendruomene klausomes to meslo, o ne bolivijietiskos muzikos, bet apie tai tiks su Eima pasidalinau mintimis. Toliau musu kaledine – nekaledine pabaliavone pratesti nuzingsniavome prie vieno is musu hosteliu kur buvo ir baseinas. As nesijauciau labai ikaitus, tai nelipau i vandeni, kur kiti maudes ir itraukineji i vandeni neatsargiai priejusius prie baseino. Publika uze, o po to savaime aisku kaskada eme rimti. Po truputi pradejo skirstytis namolio, nes anksti keltis. Gyvuneliam dzin kad velai gulei, kad kaledos, kad baliavone. Jie kaip visada nori valgyt ir gerti. Kaip as nekenciu tokiu rytu. Pamiegojus vos pora valandu, galais ne galais issiropsciau is lovos ir nusvirduvuliavau i pagalba gyvuneliams. Net neitiketina kokia meile jiems turejo but, kad mane pakele po poros valandu miego. Nekenciau tos dienos nes reikejo dirbt daug kaip visada, o jauciaus blogiau nei ...

savanoryste 1dalis 23-28.12.2008

Daug ka gyvenime man norisi isbandyt , pajaust ir patirt (aisku prie krastutinumu linkti neketinu). kodel gi nepabandzius savanorystes. Juk taip ilgai apie tai kliedejau. Buti , busiu , esu savanore. Dar pries iskeliaujant i pietu amerikes zemyna viska zinantis google, po ilgu paiesku ismete reikiama puslapi su reikiama informacija. Savanoryste, pigiausia is visu matytu, salyginai trumpas laiko tarpas, tik 2 savaites. Pagelbesim gyvuneliam, kurie buvo nemyleti ir skriausti zmoniu. Juk ant nosies kaledos – labai knieti padaryti kam gero, liux proga susitikti su kitais savanoriais ir Bolivijos mazo kaimelio bendruomene. Skamba kaip sykis mum ir man (Eima truputi pamastes irgi sutiko. Turetu buti fainai). Puolam fainumui i glebi.
Na stai autobuso vairuotojas stabdo. Suburbuliuoja kad jau Villa Tunari - svanorystes kaimelis. Nebera kur trauktis. Susirandam mineta gyvuneliu prieglaudos centra. Gaunam nurodimus, kad dabar galime pailseti (oi kaip veliau to poilsio truks) ir prisitatyti vakare, tada aprodys mum visa prieglaudos centra, paskirstys darbus ir gyvenama vieta. Viskas vyko pagal plana. Gavau darba karantine su bezdzionem (karantinas nes ligotos ne ligomis, ne parazitais ar virusais, (nu manau kad ar/ir tokiu turejo), bet ligotos savo galvelese).
Isitaisom apranga. Labai madu nesivaikau ir is centro nusiperku pdv botus (nes reiks po mesla ir purva mauroti) kaskokias tai veterinarines gigantiskas kelnes ir maikona. Visas komplektas - kostiumas atrodo ka as zinau, atsiprasant baisiau nei kokia kaimo melzeja. Ima tik juokas. Veliau dar galva pasipuosiu skarele (cia ne del grozio. Prevencija- issaugokime raudona plauka. Tie gyvunai lyg nemate raudonu plauku rove ir suposi juose kaip ant dziungliu sniuru).
Pirma diena buvo labiau pilna susipazinimo. Kur kokios bezdziones, kokie ju vardai ( nors iki pat pabaigos negalejau ju atskirt pagal veidus - bezdzione ir tiek. Skiriamasis zenklas man buvo- skirting spalvu pasaiteliai ir dirzeliai) ka jos valgo, kiek valgo, kada valgo. Galvoj netilpo. Karantine du sparnai. Kairysis su kapucino bezdzionem kurios tuno tik narvuose, del savo nesveiku galveliu (pavojingos ir sau paciom ir kitiems gyvunams, ir zmonems). Prisisklausiau liudnu istoriju kodel jos cia pateko ir kodel jom proteliai susisuko. Vienos is seimu kur buvo nemyletos, primustos iki samones netekimo, israutais dantimis (nes rupuziokes ziauriai kandziojasi, ir jos uzpsichavusios patikekit visai ne mieli padareliai, reik saugotis) kitos is cirko, is restoranu kur zmones jas erzindavo, nes galvojo kad cia zaisliukas, kitos zmoniu isprievartautos. Istorijos liudnos. Dar kairiajam sparnui priklause didziules vorines bezdziones (cia vertinys). Grazus gyvis kai apsivija kunu bega dvieju rusiu siurpuliai: laimes ir baimes. Laimes nes mane apsivijo ir taip stipriai apsikabino , kaip mazas vaikas ir skleidzia apsipatenkinimo signala kaip uuuu uu, nes jos dievina kai jas pakasai , ar paglostai, pamyluoji, pazaidi net nenori atskresti. Taciau yra ir baimes kaip ja atsikratyt ji stipri kaip velnias ir bus tave apsivijus tol kol nores, ir nebandyk uzerzint, neprognozuoju kuomi baigtus. Tai ir bandai kaip meiliai atzimazint to banana pakisi , o jei jo po ranka neturi tai tipo prie medzio trinies kad kaskaip atsikabintu nuo taves. Sitos bezdziones buvo mano megiamiausios. Juodos kaip smala, galva kaip du mano kumsciai kruvoj o rankos kojos ir uodega viskas ilga kaip smilga. Minkstas ir pukuotas padarelis.keletas ju lakste ant ilgo pavadzio, kiti uz bloga elgesi ar uz buvima vyriskos lyties (mat vyriskiai megsta plaktis tarpusavy ir kitas bezdziones erzint) sedejo uz grotu. Desiniojoj karantino puse buvo okupavusios tik kapucino bezdziones. Didele dalis ju uz gera elgesi dienomis lakste kaip ir laisvej (ant pavadzio priristos) ir tik nakti budavo patalpinamos i narvus, o va kur kitos ju drauges su aptemusiais proteliais ir nedraugiskos , buvo visam (nu nebent taps stabilios psichikos, o tai akylai stebejo veterinarai ir savanoriai) patubdytos i cype. Is viso turejom apie 40 augintiniu. Ir visi jie laikui begant nuvare mane nuo koju.
Bet pradesiu nuo pat pradziu. Dienos pradzia 7.30, nes bezdziones ir kiti gyvuneliai ankstyvi pauksciai (nors ir ne pauksciai) vos prasvitus kelias, gal prausias ir nori valgyt( nesuprantu ko jiems nesimiega. Pvz man tada pats ymigis. Bet kagi kad jau esam cia reik gyvunu norus pildyt, ir viska daryt ju labui) tai 7. 30 kaip stikas, bet pasiramstydama stovejau prie karantino (tiksliau turedavau stovet. Jo jo pirma diena buvau punktuali, bet laikui begant (net visos 5 dienos) emiau mastyt- juk man atostogos. Tai nesivarginau labai skubet, ir patapau megeja keleta ar (nepameluojant) keliolika minuciu veliau prisistatyt. Net pusryciu atsisakydavau ir viskas del to kad pasnaust dar truputi, nes nuovargis jau nuo pat pradziu uzkamavo. Ir tada emiau suprast kad tas darbas ne man. Kai kada norejau pabut ir as bezdzione ypac gaut tokius maisto davinius ir zaisti zaisti visa diena .nu argi nepavydu: pusryciam bananas ar daugiau ( priklausomai nuo bezdziones dydzio) ir perliniu kruopu sriuba, po to priespieciam papaja ar ananasas, pietum 5 rusiu vaisiai kaip kad arbuzas vynuoges papaja banana ananasai mango, priespieciam vel koks vaisius o vakare vel ta pati, bet bezdzioniu taip megiama sriuba ir darzoves to pupeles to kukuruzai ir visas kitas asortimentas. Nu argi ne geras? bezdzioniu karantine nebuvo labai kada snaust, o darbam galo kaip nera taip nera.tu tik dirbk, o jos tik naudoja. Tu jom duok valgyt, o anos pervirskina ir tortus daro. Tu zmogus plauni juju narvus isisiepes , ir virs ir po ir kitais budais, o jos eda ir vel kruvas pridaro.dar kita atrakcija buvo vaikyt akmenimisi gudrutes visiskai laisvas bezdziones, kurios tingi vargintis pacios maisto ieskoti ir zinodamos tiksliai kada musiskes maitinamos , ateidavo is dziungliu nukniaukti maisto . situju as biski privengdavau , nes nepazinojau ir is nagu griebti nukoseto vaisio net nebandydavau. Visos tos vagilkos irgi kaskada isgyveno visus etapus ejimo i laisve, tai ir atsliukindamos nudziauti maisto aplankydavo nelaisvei uzstrigusias drauges. Visu bezdzioniu ir siaubingiausias lankytojas buvo – viktoras. Viktoras didelis ir piktas laisvas patinas, kuriam priartejus prie karantino stovyklos prasidedavo samysis . sito gyvio reikejo saugotis ir zmonem ir karantino gyventojam. Pavojingas nes stiprus( nor sir su zmogum palyginus mazas)ir gali uzpulti. O tada tik auksciausias begali padeti. Viktoras buvo truputi pradejes isnagleti su savo nuolatiniais apsilankymais, tai veterinarai pamokymui jam isove ukola i uzpakali. Viktoras aprimo ;).taip tie gyvunai darbu vis prikurdavo ir taip visa diena laksciau su kitom savanorem: ruosem maista, kopem mesla, girdem, valem, plovem, slavem, ir vel ir vel jas maitinom ir vel ir vel kopem tortus. Nu jo suprantu juk gyvas daiktas ner ko noret. O norejau atsisest pavesi ir issidrebus tesiog nieko neveikt.o kaip tycia karsta, ner kur sleptis, botose tusinasi kojos, ima zlastis, muses( kandikes) ir visokie kitokie igalus skraidyti parazitai tik puola ir kramto is visu pusiu. Taip sukramtyta ir nukasyta dar niekad nebuvau. Zadejau iamzint rankas, bet atrode neestetiskai. Budavo geras reginys kai susitikdavome savanoriaaiai ar susede prie stalo visi kaip blusu apsesti kasydavomes visus galus. Et kaip saldu. Ypac paskesdavau apmastymuose rytais, kai stovedavau prie kriaukles ir skalbdavau bezdzioniu naktinius adijalus( zmones laikydami jas namie pripratino jas prie tokiu ismislu, nesuvokdami kad laisvej kur dziunglese gyviai neturi adijalu), tada akys nuklysdavo i toli, i kalnus su baltom virsunem. Isivaizduodavau ir as save ten kur sleny besiilsincia. Kaip as norejau lauk is to savanoriu centro, lauk is bezdzioniu gardo, atgal i atostogas i ilga rytini miega i nepavargima, i bendravima su zmonemis . nebuvo kas mane sustabdo. Mano partneres irgi savanores kurios dirbo su bezdzionem papuole is tos serijos zmogus, kuris niekada nesisypso, ir tai mane taip pat uzkniso. Na tai kas, kad jos myli gyvunus. Man nemiela cia su jom. Nuovargis kuo toliau tuo labiau kirto per kojas, nes darbo pabaiga tik apie 6.30. pravalas mano atostogos. Nu gerai uzteks apie mane biski reik ir apie bezdziones visgi. Is 2 planuotu savaiciu su jom istveriau tik 6 dienas. Mieli padareliai, ir shhhh ir myyyyza ant taves, turbut is laimes ,kad jas apkabini ir pazaidi ir paieskai kaili. Pirma diena laikiaus nuo bezdzioniu atokiai, nes ju labai bijojau.buvau prisiklausius ir prisiziurejus kaip tipo mielas gyvunas tampa isteriku ir apkandzioja. Megiamiausia ikandimo vieta buvo ausis, rankos , nosis, o isties kur pakliuvo, kur apziojo, ten ir se tau kad nori randeli jau ir turi. Nu ne galvoju sito man jau nereik. Dar gudrutes psichodelines ar siaiap pasipiktinusios kad jas laiko narve megdavo atlikti toki manevra. Tarkim as blaskus aplink ju narva, kopiu tortus ar maista dalinu, jos uzmaciusios, kad esu per nesaugu atstuma ir to pati nesuvokiu, kaip zaibas is kaskur atlekia ir is visu jegu( kad jos mazutes turi tiek daug jegos net netikejau) tave bando prisitraukt i narva, ir tada gerai apibraizyti ar apkramsnot jei pasitaikys gardus kasnelis kaip pirstas ar kita vieta ikliuvusi i ju nagus. Nesaugu tuo atveju su siom durnem. Mane ne syki irgi uzsimirsusia nuo dideliu pliku plotu ant galvos apsaugojo skarele, kuria jos buvo uzciupusios. Uzteko pirmai dienai man praplikimo- plauku praretejimo. Uzsimaskavau. Daug geriau. Laikui einant as pripratau prie ju, o jos prie manes. Igudau kaip atsikratyti uzsokusia bezdzione, kaip apsisaugoti nuo zaismingu ikandimu( oi jie manes visai ne viliojo) susidraugavome. Esant laisvai minutei kur radus nedazna seseli zaizdavau su jom, o jos us manim.plodavome rankomis, stuksendavome akmeni i akmeni, begiodavo ir sokinedavo ant manes. Su jom neliudna.taip pat megdavo apieskoti kisenes, ir nukniaut is ju turini, ir nebandyk atiminet, tuoj uzerzinsi gyvuna ir blogiausiu atveju gali but pavaisintas ikandimu. As ta zinojau tai kisenes laikiau tuscias, nu nebent pazaidimui akmenu prisidedavau. Jom patikdavo net ir tai uzciupti. Bezdziones kaip mazi vaikai duodavosi zaidimu aiksteleje, to viena kita supykindavo, to susipesdavo, to bjaurias grimasa rodydavo viena kitai ir taip erzindavo ar baugindavo . Skriaudziamoji tuoj ijungdavo alermo signal, ir tegdavo bekti ju skirt, apkabint ir paglostyt ir nuramint. Tekdavo ir kita zaidimu aiksteles drauga surast, jei senieji buvo netolerantiski. Pamilau jas. Pripratau ir prie kvapo darbo dienos pabaigoj( o kavpelis tai nosi riesdavo, taip bjauriai pati sau , nu manau ir kitiems dvokdavau. Blogiau paduodavau nei bezdzione, nors jom musu smarvingas kvapas buvo savas- tu esi viena is musu- esi, smirdi kaip bezdzione. Rubus jei nenori ryte apsi... nuo kvapo ploviau kaip ir daugelis kozna diena). Smagiausia dienos dalis budavo pietu pertraukele ir darbo pabaiga- Tada susitikdavome savanoriai ( kas dar kojas pavilgdavo) gurksnodavome alu, pasakodavome kam kaip sekes su savo gyvuneliu( ka apdraske puma, ka bezdzione, kam i uzkapali dziunglese ikando gigantiska skruzdele ir taip toliau)Pasakodavome nuotykius ir tom istorijom galo nebudavo. Budavo smagumelis. Atsigaivinus ir kunui parelaxavus zigiuodavome i kaimelio restoranus vakarieniaut. Zigiuodavome kas po du kas po tris kas didele kompanija, bet finale prie stalo vel sededavo nemazaz burys. Kas liecia restoranus ir bolivija tai reikalas tas kad pigu, bet niekas nedadaryta iki galo. Bet apie tai gal kita syki nes apie savanoryste bolivijoj galeciau prirasyti daug.oi daug. Daug laiko praejo kol po jos atsigavau, kol pradejau apie tai kalbet( rasyt). Diena man baigdavosi gana anksi 10h kai kada net 9h (anksciau man tai buvo nematyta ir nepriimtina nes esu naktinetoja bet savanoriaujant viskas pasikeite) nes budavau issunkta, ir po vakarienes su chebryte varydavau tiesisai i guoli. Uzknarkdavau ta pacia minute.
Neistverus nelinksmu izrelieciu, ilgu darbo valandu ir karscio pasiprasiau but perkeliama i kita padalini( nu taip jau uzvadinkim). Paskyre mane su pauksiais. Tipo bus trumpesne darbo diena. Man uzteko vien minties kad dirbsiu su linksma kompanija, o ne su susiraukusiom mergiotem. Atsisveikinti su bezdzionem buvo liudna, nors ir norejau lauk is cia. Tai visa diena tryniaus su vorinem bezdionem , sedejau apsikabinus ( ir biski sirdis verke, bet tik biski)zaidem, kaili ieskojau, garsus leidem uuu uuu. Kaip buvo fainai. Bandziau atsizaisti ir atsibuti ir su mazosiom- kapucin bezdzionem. leidausi paskutini syki buti nulaizoma, nuciupineta, apsokineta, nubuciuota vel apsi- ir apmi- ama. Tada baigus darbo diena pasakiau ate brangiosis bezdziones , apsisukus ant kulno isejau ir nebegryzau. Su bezdzionem baigta.

P.s. ta vakara viena is voriniu bezdzioniu biski uzpsychavo. Tupejo medi nejo namo ir gazdino tiek veterinarus ir savanorius. Neiskrapstysi tada is ten. Gavojau nu ir gerai kad kvit su jom, o jei taip is niekur nieko mano glebi subludytu. Baugumynas. O gal ji liudejo manes :)
p.s del tam tikru taisykliu negali fotkinti karantine neisdirbus savaites. Prasilenkiau su terminais, bet mane pakeitusi draugike aprupino mane keliomis fotkemis is ex darbo vietos.