kriokliai gruodis

Po nakties ir diena. Ir oi kaip valio, islipam is auto su nusedetais uzkapaliais ir pastyrusiais pagaliais- kojom. skrandyje orkestras nenaujiena. Ji nutildyt zinom kaip. Hostelio darbuotojai parekomenduoja gera viecike su didelem porcijom. Visur itraukiamas amerikanskos bulves Free. Susimastau kad Brazilijoj labai jau kvepia cocolizmu ir amerikonizmu nes daznokai pastebiu garasiai parasyta ( coca Cola) , bulvytes (laisve), ar maistas panasejantis i hamburgeri . Mes antikokokolininkai ir anti... . Pasirenkame sau tinkama raciona, ir su dziaugsmu vartojam.
Miestukas kuriame apsistojame vadinasi tuo paciu pavadinimu kaip ir kriokliai- Foz do Iguacu. Taciau jame apart kriokliu ir gyvuneliu kankinimo sodo nebelabai ka dar gali aplankyti. Nors laabaai ir neeiskojome , nes saule kaitriai pleskino. Vos neapsimelavau. Yra dar vienas aparatas pavadinimu- didziausia pasaulyje hidro elektrine. Nesudomino. Hostelyje bande irodyti kad verta aplankyti. Nesupratau kam ten lekt ir ziuret i uztvenkta vandeni , jei gali ziuret i natur produkt.
Kokiu pasaulyje specelybiu buna? Na gal keletas su kuriomis susidureme.Trenktai vairuojantys autobusu vairuotojai, hosteliu darbuotojai ( malonus ir dejee), ekskursiju gidai (iomus ir ss maliai), ikyrus gatves prekiautojai, sukciai ir ziulikai ( nuo ju nenukentejom dar .sypsena) ir t.t. O va savo hostelyje susipazinom su porele is Anglijos, kur biciukas profesionalus riedlentininkas. Nepatikejau. Stai tau profesija: smagintis ant lentgalio. Darbas tikras malonumas. Dirbk, gyvenk, ir zvenk. Ka jis ir daro. Tai idomiai ir linksmai pasipliurpem, saikingai panaudojom tralialiatu, ir atsimojave, patraukem i sava kamurkes. Kaip nedazna laukiau ryto , nors esu miegale is esmes. Turejom lekt prie didziuju kriokliu.Buvom gudrus nes Is angliuku gavom naudingos info kaip ir ka aplankyti, bo jie svieziai jau buvo buve pas krioklius.
Mane gal kiek erzino ideja kad reiks is gido paskos kulniuot ir jo daineliu klausytis, nors psirode kad ans is serijos – idomus. O buvo taip. Susedom i mikriu su dar kita publika irgi turistais ir ptraukem i argentina. Argentina nes, brazilijos pusej kriokliai labai menki. Kirtom sienas, gavom stampu ir dziaugemes, ta smulkmena. Cia tik dziaugsmu pradzia. Kad nusigaut iki kriokliu, reikejo paeiti per didziuli nacionalini parka. Idomusis gidas nepliurpe nieku, o tik parodydavo kokia idomybe. Nu ir prasidejo mano: Oooooooo ziur cia, ooo ziur cia , ooo ziur ten. Uzrode mum tigriniu skruzdeliu ( gigantisku) , kurios anot gido ir kanda ir gelia, ir nelinkejo niekam to nedziaugsmo patirt. Einant per atograzu giria dar uzmatem cikadu ( irgi didziuliai, kaip ziogai( buvau macius juos tik suvenyriniame antsaldytuviniame magneto pavidale) bet taip garsiai groja, kad net ausi rezia), po to prasidejo driezai, papugajai, drugeliai milijonai spalvu ir dydziu ir beabejo uodai, kaip gi be ju.
Uzteks apie gyvunija. Juk varem kriokliu. Kai pamaciau, apatinis stalcius neatvipo. Viskas atrode ispudingai. Daug gero vaizdo ir gero garso. ( tikejausi kad jie aukstesni) Ne ne nusivilimo nebuvo. Stovejau ir gaudziau vaizda akimis ir garsa ausimis, ir dar ta dulksna -oda , kai arciau priejom.Kaip man patiko. Fotkinau akimis ir fotoaparatu. Tokia jega, tokia galybe. Vaikstinejom visur kur prie krokliu tarp ju , virs ju. Po jais? Aga :) Noredami daugiau extremalumu nei tik pasivaikscioti misko takeliu,sokom i laiviuksti kuris plaukineja upe ir i po kriokliu. Pasirengimas kaip pridera. Gelbejimosi lemenes, na fsiaki aki jei issivversim, apsauginiai maisai nuo vandens, nu jau ne na fsiaki aki kad suslapsim, nes is angliuku zinojom kad tikrai suslapsim iki siulo galo. Jei maudytis tai maudytis. Pilnam pasirengimui sokau i maudimke ir su nuo saules akiais laukiau duso. Dusas buvo ziauriai geras, slapias ir jegovas. uzbaisejus galvojau, oi greiciau greiciau lauk is cia. Bo tiek vandens, kad net oro nebuvo kaip gaudyt. Isplaukus is krioklio vel pakildavo azarttas dar, nu dar karta. Nu varom vel i kriokly.!Ir butinai nuvarydavom. O spiegimo ir klegesio,oi oi. Ir man ir mum ir visiems turisciokams laabai patiko, laimes pilnos kelnes. Gerai kad tik laimes  O budami krioklyje ( nu savaime aisku i pati pati krioklio vidu nieks ten neplugde, bo turbut is musu slapiu vietu net nebutu like, po tokios galingos krioklio jegos) per akinius bandydavomeme ka nors ispitrinti. Smagumelis neispasakytas. Bet jis baiges. Uzkepinus saulei vel isdziuvom, ir smagumui pratesti, kitu laiviuksciu nuplaukem i sala su plezeliu, tarp kriokliu. Ir maudemes maudemes, po to linksmybes uzbaigti valgem vynuoges. Tetruko... , nieko is ties netruko, pilnas malonumu rinkinys. Visgi Truko laiko tam ilgiau pasidziaugti, bo kaskur toli toli musu lauke gidas ( va cia tie gidai tikra beda, kai reik is ju paskos lekt). Nu ka is malonumu salos isbegom ir nuskubejom prisijungt prie gido ir co. Velavom. Bet spejom. Gudras gidas viska apskaiciuoja. Vel sukomplektavusi komanda sedom i spec traukinuka ir nuvarem paziuret ,pasak gido, ispudingiausios viecikes. Iki viecikes kelias tiltukais, per 2km plocio upe, kur vel gyvunijos pasaulis nuo krokodilo iki pauksciuko, priklauso kur ziur. O tada va as isiziojau kai pamaciau “ velnio ziotis” uuuuuuuuuuuu.oooooooooooo.aaaaaaaa. Kiek daug vandens. Koks didelis krioklys. Sunku nusakyti kaip tai atrode. Isties kaip gerkle, kurios paciam gilumoje nezmoniskas vandens tekejimas. Gigantiski masyvus kriokliai susijungia i viena tekme ir jie taip krioke ir putojo kad net nesimate kur yra tu zaptu dugnas. O toliau i pakrascius ruke vis retedami bego kiti kriokliai. Kaifas. Mirksejau mirksejau, galvojau kaip cia i savo atminties kortele ta vaizdeli isidet. Jis vertas ddemesio. Paciame zaptu siautuli tarp vaivoryksciu skarajojo kregzdiu pulkai ( dar gidas kaska burbtelejo kad gali buti ir graziau kai upes patvinsta ir masingesni kriokliai buna, o man ir taip velnioniskai grazu prie “ velnio zaptu” )