ja ja Bolivija 22-23.12.2008

Pagaliau privykome i kita svajotaja zeme( svajota nes nusimato daug idomybiu aplankyti, ir dar viskas papigiaja) Kas liecia idomybes tai cia ju netruksta. Mano akis fiksuoja visokius nestandartinius dalykelius, kuriu tikrai nepamatysi kur Lietuvelej. Lekiam vel su autu, kuris pilnas vietiniu( ne ne, karviu ir ozku dar autobuse ner, ka tikiuos veliau pamatyt). Vienintelis gyvunas pakol kas zalias mazas papugajus. Jo seimininkas irgi mazas. Berniukas guli ant autobusu grindu ir zaidzia su sava augintiniu. Dar kitas stai tau vaizdelis. Zmogelis isilindes per lekiancio autobuso duris atlieka gamtini reikala, kur kitas pilietis susirango i bagazo skyriu, greitai ir akuratnai kaip cirke ir visa tai atliekame autui vaziuojant. Manau bagazinej ju ten ne vienas. Isesdami i auta matem ten ale keliais kaldru sluoksniais isklota, nesupratom, dabar jau aisku kame saknys. Toks gyvenimelis autobuso viduje. O uz lango matosi kaimai: vistos kapstos po saslavyna, kiaules kriuksi po palmem, nameliai ant 4 vistos kojeliu, pavesyje besiilsintys vietiniai. Daznai pastebiu uzrasa BANO ( n su pabangavimu ant virsuas).Issiverciam- visgi tuoletas. Tai ka, bolivvijietiski darbstuoliai verciasi sava tulikus pakeleiviam isnuomodami. Geras biznelis, o va savo nepilnamecius vaikus pristato prie darbo restorane ar kioskelyje egzotiskus vaisius pardavineti, turbut kol patys priziuri tuoletini bizneli.

Vakar patyrem kad is bolivijos gali laukt tik netiketumu. Apsistojome hostelyje Santa Cruz de la sierra. Uz nakvyne sumokejome neiprastai pigiai, uz du , per nakti 14 lt. Rimtas bajeris. Ryte maloniai buvom pazadinti lietaus. Nu ne siaip palasnojo. Kad taip lytu nebuvau macius net Airijoj ( kur pamenu vis burbuliuodavau kad labai jau l lietinga Sali issitrenkem). Pradejus lyt ( kaip tos ziurkes is laivo i kranta), taip vysokiai gyviai ( driezai, skruzdes, dar kaskokie sparnuociai) pradejo is visu grindu plysiu ant sienu lipt. Mes patvinom( nes namo projektuotojas turbut labai geras buvo,paprojektavo, kad kambariai zemiau nei kolidorius) Oi kaip smagu buvo. Eima emesi kambaryje pamadorus plaut( musu pusrycius), dar linksmiau, kad nereik vargntis ir kriaukles ieskot, i ta pacia bala per visa kambary. Smulkmenele pasirodo apsigyvene buvom nr 13.


Santa cruzas isikures kalnuose. Kelis km virs juros lygio.( Kaip miestas nieko superinio, centrine aikste kaip ir visur. Bolivijos vinis- zmones) Gal del to gal ne , savijauta buvo kad buciau lektuve ( nesusipratimas su galva, to ji sukas i viena puse to i kita, ir dar kaskaip ant miego traukia). Taciau ne vieta but apsudusiam mieste, ypac kai reik gatve kirst. Jokiu sviesaforu ar pereju piestiesem. Norint kirst gatve reik dairytis ir progai pasitaikius- begt. Oks pesciuju darbas, kur vairuotoju – daug pypsenti jei ne kolegai kitoje masinoje, tai nutruktgalviui pesciajam skruodzianciam gatve.
Vietniai zmones irgi labai draugiski , ir pagaliau sneka ispaniskai. Pradejau tobulinti sava lauzyta ispanu kalba. Nu tikuos keliu menesiu begyje snekesiu neprasciau kaip ( kaip lietuviu kalba velyvoje vaikysteje).