Paskutinis musu lankomas miestas Brazilijoj- Campo Grande. Is cia turime skrydi i Bolivija. Labai to laukiam nes zinom kad laukia papigiaja salis, galesim sau toliau laisviau keliauti. Cia praleidziam paskutines 3 dienas ir nieko gero nepesam. Prasitrinam po miesta, bandydami ka zavingo uztikt. Nepavyksta. Vel saule pleskino be atvangos, tai lauke beginejom nuo pavesio iki pavesio. Uztikom koncerteli gyvos muzikos po zydru dangum. Biski ausi pradziuginom. Mieste sekmingai vyko kaledinis bumas. Visi zujo kaip isproteje, ir pirko paskutines dovanas. Siuksliu kalnai. Pilna mentu ir ginkluotu kareiviu. Ka jie cia saugo? Kaledas ?
Tu triju dienu veltui praleistu biski patapo gaila. Niekur nesivilkom i jokias isvykas ar turistiakus, bo taupem pinigelius (turejom maza juoka ar kaip cia pavadint sugalvoje . buvom girdeje kad bolivijoj labai pigu, tai jei kam pagailedavom pinigu, pasiteisindavome juoku- uz tiek visa diena/ savaite bolivijoj pragyvent gali).
Cia buvom taip pat priversti pradeti truca gert - antimaliarinius vaistus. Nu nezinau kaip kitiem bet man kiekvieno s tabletes prarijimas asocijavosi su nuodu gerimu. Oi kaip as nemegstu pati ju naudot. Kiek lengviau yra darbe juos ikist kam, tos baisumos nesijauca visai. Bet kai paciai teko. Uchhh
Pagaliau atejo isvykimo valanda. Valio.bet Ir vel cia susitinkam su priedurniu brazilisku pareigunu. Kaskur ciumadanu gilumoje palikome mat popiergali su uzstampeliuota atvykimo data. O ciumadanai jau beveik lektuve. Pareigunas pazaliaves is pykcio, murma savo kalba kad labai blogai kad popierelio neturejimas- katastrofa. Nu ka cia bepadarysi. Kaskokiu budu ir kaskokia kalba (mat portugaliskai mes ne buu ne mee)pasigaunam maziau tituluota pasienio pareiguna, kuris bando mum padet ir tipo kartu pildom prarastuosium popiergalius. Gal ponui shefui tiks. As nuslenku prie langelio pirma. Ir tada pareiguneliui ausys pradeda kaist, nuo ponulio budeleje rekavimo. Kiek supratome piktasis dede nutare visgi mum baudele israsyti, kuria teks susimoket kai vel vaziuosim i Brazilija. Kai vaziuosim? Neee. Mes cia nieko nepalikome, neturime ir del ko gryzt. Pareigunas savo koskelyje krupsciai nuraso dokumento duomenis, kad neispruktume i jo tevine- Brazilija nesusimokeje. Kaip su saltu vandeniu jam buvo pareiskimas kad tikrai net neketiname dar kada atvaziuot. Sokam i lektuva ir plasnojam i issvajotaja Bolivijos zeme.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą