ja ja Bolivija 22-23.12.2008

Pagaliau privykome i kita svajotaja zeme( svajota nes nusimato daug idomybiu aplankyti, ir dar viskas papigiaja) Kas liecia idomybes tai cia ju netruksta. Mano akis fiksuoja visokius nestandartinius dalykelius, kuriu tikrai nepamatysi kur Lietuvelej. Lekiam vel su autu, kuris pilnas vietiniu( ne ne, karviu ir ozku dar autobuse ner, ka tikiuos veliau pamatyt). Vienintelis gyvunas pakol kas zalias mazas papugajus. Jo seimininkas irgi mazas. Berniukas guli ant autobusu grindu ir zaidzia su sava augintiniu. Dar kitas stai tau vaizdelis. Zmogelis isilindes per lekiancio autobuso duris atlieka gamtini reikala, kur kitas pilietis susirango i bagazo skyriu, greitai ir akuratnai kaip cirke ir visa tai atliekame autui vaziuojant. Manau bagazinej ju ten ne vienas. Isesdami i auta matem ten ale keliais kaldru sluoksniais isklota, nesupratom, dabar jau aisku kame saknys. Toks gyvenimelis autobuso viduje. O uz lango matosi kaimai: vistos kapstos po saslavyna, kiaules kriuksi po palmem, nameliai ant 4 vistos kojeliu, pavesyje besiilsintys vietiniai. Daznai pastebiu uzrasa BANO ( n su pabangavimu ant virsuas).Issiverciam- visgi tuoletas. Tai ka, bolivvijietiski darbstuoliai verciasi sava tulikus pakeleiviam isnuomodami. Geras biznelis, o va savo nepilnamecius vaikus pristato prie darbo restorane ar kioskelyje egzotiskus vaisius pardavineti, turbut kol patys priziuri tuoletini bizneli.

Vakar patyrem kad is bolivijos gali laukt tik netiketumu. Apsistojome hostelyje Santa Cruz de la sierra. Uz nakvyne sumokejome neiprastai pigiai, uz du , per nakti 14 lt. Rimtas bajeris. Ryte maloniai buvom pazadinti lietaus. Nu ne siaip palasnojo. Kad taip lytu nebuvau macius net Airijoj ( kur pamenu vis burbuliuodavau kad labai jau l lietinga Sali issitrenkem). Pradejus lyt ( kaip tos ziurkes is laivo i kranta), taip vysokiai gyviai ( driezai, skruzdes, dar kaskokie sparnuociai) pradejo is visu grindu plysiu ant sienu lipt. Mes patvinom( nes namo projektuotojas turbut labai geras buvo,paprojektavo, kad kambariai zemiau nei kolidorius) Oi kaip smagu buvo. Eima emesi kambaryje pamadorus plaut( musu pusrycius), dar linksmiau, kad nereik vargntis ir kriaukles ieskot, i ta pacia bala per visa kambary. Smulkmenele pasirodo apsigyvene buvom nr 13.


Santa cruzas isikures kalnuose. Kelis km virs juros lygio.( Kaip miestas nieko superinio, centrine aikste kaip ir visur. Bolivijos vinis- zmones) Gal del to gal ne , savijauta buvo kad buciau lektuve ( nesusipratimas su galva, to ji sukas i viena puse to i kita, ir dar kaskaip ant miego traukia). Taciau ne vieta but apsudusiam mieste, ypac kai reik gatve kirst. Jokiu sviesaforu ar pereju piestiesem. Norint kirst gatve reik dairytis ir progai pasitaikius- begt. Oks pesciuju darbas, kur vairuotoju – daug pypsenti jei ne kolegai kitoje masinoje, tai nutruktgalviui pesciajam skruodzianciam gatve.
Vietniai zmones irgi labai draugiski , ir pagaliau sneka ispaniskai. Pradejau tobulinti sava lauzyta ispanu kalba. Nu tikuos keliu menesiu begyje snekesiu neprasciau kaip ( kaip lietuviu kalba velyvoje vaikysteje).

Baigiam su Brazilija 20-22.12.2008

Paskutinis musu lankomas miestas Brazilijoj- Campo Grande. Is cia turime skrydi i Bolivija. Labai to laukiam nes zinom kad laukia papigiaja salis, galesim sau toliau laisviau keliauti. Cia praleidziam paskutines 3 dienas ir nieko gero nepesam. Prasitrinam po miesta, bandydami ka zavingo uztikt. Nepavyksta. Vel saule pleskino be atvangos, tai lauke beginejom nuo pavesio iki pavesio. Uztikom koncerteli gyvos muzikos po zydru dangum. Biski ausi pradziuginom. Mieste sekmingai vyko kaledinis bumas. Visi zujo kaip isproteje, ir pirko paskutines dovanas. Siuksliu kalnai. Pilna mentu ir ginkluotu kareiviu. Ka jie cia saugo? Kaledas ?
Tu triju dienu veltui praleistu biski patapo gaila. Niekur nesivilkom i jokias isvykas ar turistiakus, bo taupem pinigelius (turejom maza juoka ar kaip cia pavadint sugalvoje . buvom girdeje kad bolivijoj labai pigu, tai jei kam pagailedavom pinigu, pasiteisindavome juoku- uz tiek visa diena/ savaite bolivijoj pragyvent gali).
Cia buvom taip pat priversti pradeti truca gert - antimaliarinius vaistus. Nu nezinau kaip kitiem bet man kiekvieno s tabletes prarijimas asocijavosi su nuodu gerimu. Oi kaip as nemegstu pati ju naudot. Kiek lengviau yra darbe juos ikist kam, tos baisumos nesijauca visai. Bet kai paciai teko. Uchhh
Pagaliau atejo isvykimo valanda. Valio.bet Ir vel cia susitinkam su priedurniu brazilisku pareigunu. Kaskur ciumadanu gilumoje palikome mat popiergali su uzstampeliuota atvykimo data. O ciumadanai jau beveik lektuve. Pareigunas pazaliaves is pykcio, murma savo kalba kad labai blogai kad popierelio neturejimas- katastrofa. Nu ka cia bepadarysi. Kaskokiu budu ir kaskokia kalba (mat portugaliskai mes ne buu ne mee)pasigaunam maziau tituluota pasienio pareiguna, kuris bando mum padet ir tipo kartu pildom prarastuosium popiergalius. Gal ponui shefui tiks. As nuslenku prie langelio pirma. Ir tada pareiguneliui ausys pradeda kaist, nuo ponulio budeleje rekavimo. Kiek supratome piktasis dede nutare visgi mum baudele israsyti, kuria teks susimoket kai vel vaziuosim i Brazilija. Kai vaziuosim? Neee. Mes cia nieko nepalikome, neturime ir del ko gryzt. Pareigunas savo koskelyje krupsciai nuraso dokumento duomenis, kad neispruktume i jo tevine- Brazilija nesusimokeje. Kaip su saltu vandeniu jam buvo pareiskimas kad tikrai net neketiname dar kada atvaziuot. Sokam i lektuva ir plasnojam i issvajotaja Bolivijos zeme.

17-18.12.2008 Bonito- vertinys grazutis

Biski issidurem vaziavom gamtos o cia ( Bonito )visa gamta ir su ja susijos atrakcijos, apmokestintos ir dar gana brangokai. Sukam galvas: Turim laiko, atvaziavom jau toki kelia, kad pamatyt kitokio grozio ( buvau girdejus kad cia Pantanale ( slapios zemes kraste) galima prisiziuret nuo bjaurasties kaip anakonda kuri buktai ir karve ar versi gali suryti iki mielo padarelio kaip antai net nebesugalvoju) pasirodo kad cia ne visai toji slapioji zeme su specifine flora ir fauna. Iki pantanalo dar geras gabalas. Cia mazam kaimiuksti labiau poluliarios brangus turai to panardyti po urvus ( oi kaip siurpina), ar vel po miskus pasislaistyti ar upe paplaukioti ar miske ant virviu kaip abizjanom palaipioti. Reik mastyt galvot daryt. Tingisi, ir nesigalvoja, nes cia ziauriai karsta. Apsigyvenom skrudzo hostelyje. Nuo karscio vaduotis sunkiai sekas net ir dusu Bo jis tik kapsi( rimta baike ir del duso ir del skrudzo kuris konkretus skupicela( is gailumo isjungia vakare internea kad per daug elektros neiseikvotume, uzdaro virtuve kad jokiu maisto gaminimu nebutu).
Pirma diena pratysom pavesyje, o kai saule nustoja taip baisiai svilinti, varom su dvirkom, apsiziuret kur butu galima nemokamai ismukti i bendra pliaza paupy( nu blyn net ta cia apmokestino). Skrudzas kaska numykia kad yra du titukai ant upes ir tipo jei sokt nuo ju, i upe tai kaip ir xalaivai. As zinau viena kad be gelbejimosi rato as ne pro kur i joki vandeni. Ir dar nuo tilto. NU ir ka minam minam , ir tam minimui galo nesimato, zemelapis sako- pramynet. Pargryztant aptinkam minetus tiltukus , pasirodo nepastebejom ju nes suolis butu i bruzgynus ( kitaip be galvos nusisukimo neapseisim). Isvada – nesoksim o kaip visi normalus pilieciai iesim susimokeje. Taip ir buvo
Saule megsta sita krasta, kepina be atvangos. Kad neiskepti pakeliui i pliaza, bo minimas su dvirkom butu alinantis(o juk atostogos)isbandom linksma taxi motocikla.( papigiaja, nes pasiskalkiluojam kad pedalu minimas brangesnis malonumas) Oi kaip smagu prasilekti, ant galines sedenes, tik tie skraidantys gyviai i salmo langa issitieskia. O stai ir pliazas paupy su didziule zalia ganykla aplink, restorancikais ir visais kitais patogumais. Pririsame kuprine prie medzio, kad tipo nieks nenukosetu ir lekiam i maudynes. Upelyje musu laukia tonos zuvu ( tonos nes zuvys dideles ir dar ju tiek daug). Vel priciupom akinukus su truba ir lemenes kad neprigurguliuot ir narsom upeli. Viskas matos kiaurai ir ivairaus plauko ne akvariumines zuvys ir saules spinduliai skrodziantys vandeni, kaip fysnai. Turiu drasu gida -plaukika, labai gerai, bo kai kurios upelio vietos ypac gilios kad net sviesa nelabai apsviecia, siurpuliai nubega, ypac kai pamaastai kad tik kokia vandens ziurke ar koks piktas gyvis neprisistatytu.isistverimas i gida labai pagelbeja.upelio gilumoje gyvena laabai dideles ( valgomosios zuvys, neturiu zalio supratimo kaip jos vadinas). Zuvu cia tiek daug ir jos prijaukintos, net smagu. Sokineja is vandens ir valgo faktiskai viska – sausainius, ananasu zieves ir lapus, maciau kiti jas cipsias vaisino , zirniais ir dar visu kitu asortimentu. Eima pamasto kad jei jo draugai zvejai pamatyu toki vaizdeli is koto isvirstu. Jos tiesiog prasos buti suzvejotos, nes soka is vandens ir pesas net ne del mesos o vegetarinio maisto. Turetu lietuviai meskere, tuoj cia prasisuktu, jei ne piktas dede apsauginis , kuris saugo zuvis, ir draudzia jas trucyti ypac cipsais. Smagumelis. Visa diena pramirkstam vandeny ar pavesyje seriam zuvis nes del karscio kitaip neimanoma, vel nusvilti skuros nesinoris. Nors ir nelaukiamas vakaras ateina. Parpirpinam su mocais namolio. Naktis ir miegas trumpas. Vel laukia kelione

kriokliai gruodis

Po nakties ir diena. Ir oi kaip valio, islipam is auto su nusedetais uzkapaliais ir pastyrusiais pagaliais- kojom. skrandyje orkestras nenaujiena. Ji nutildyt zinom kaip. Hostelio darbuotojai parekomenduoja gera viecike su didelem porcijom. Visur itraukiamas amerikanskos bulves Free. Susimastau kad Brazilijoj labai jau kvepia cocolizmu ir amerikonizmu nes daznokai pastebiu garasiai parasyta ( coca Cola) , bulvytes (laisve), ar maistas panasejantis i hamburgeri . Mes antikokokolininkai ir anti... . Pasirenkame sau tinkama raciona, ir su dziaugsmu vartojam.
Miestukas kuriame apsistojame vadinasi tuo paciu pavadinimu kaip ir kriokliai- Foz do Iguacu. Taciau jame apart kriokliu ir gyvuneliu kankinimo sodo nebelabai ka dar gali aplankyti. Nors laabaai ir neeiskojome , nes saule kaitriai pleskino. Vos neapsimelavau. Yra dar vienas aparatas pavadinimu- didziausia pasaulyje hidro elektrine. Nesudomino. Hostelyje bande irodyti kad verta aplankyti. Nesupratau kam ten lekt ir ziuret i uztvenkta vandeni , jei gali ziuret i natur produkt.
Kokiu pasaulyje specelybiu buna? Na gal keletas su kuriomis susidureme.Trenktai vairuojantys autobusu vairuotojai, hosteliu darbuotojai ( malonus ir dejee), ekskursiju gidai (iomus ir ss maliai), ikyrus gatves prekiautojai, sukciai ir ziulikai ( nuo ju nenukentejom dar .sypsena) ir t.t. O va savo hostelyje susipazinom su porele is Anglijos, kur biciukas profesionalus riedlentininkas. Nepatikejau. Stai tau profesija: smagintis ant lentgalio. Darbas tikras malonumas. Dirbk, gyvenk, ir zvenk. Ka jis ir daro. Tai idomiai ir linksmai pasipliurpem, saikingai panaudojom tralialiatu, ir atsimojave, patraukem i sava kamurkes. Kaip nedazna laukiau ryto , nors esu miegale is esmes. Turejom lekt prie didziuju kriokliu.Buvom gudrus nes Is angliuku gavom naudingos info kaip ir ka aplankyti, bo jie svieziai jau buvo buve pas krioklius.
Mane gal kiek erzino ideja kad reiks is gido paskos kulniuot ir jo daineliu klausytis, nors psirode kad ans is serijos – idomus. O buvo taip. Susedom i mikriu su dar kita publika irgi turistais ir ptraukem i argentina. Argentina nes, brazilijos pusej kriokliai labai menki. Kirtom sienas, gavom stampu ir dziaugemes, ta smulkmena. Cia tik dziaugsmu pradzia. Kad nusigaut iki kriokliu, reikejo paeiti per didziuli nacionalini parka. Idomusis gidas nepliurpe nieku, o tik parodydavo kokia idomybe. Nu ir prasidejo mano: Oooooooo ziur cia, ooo ziur cia , ooo ziur ten. Uzrode mum tigriniu skruzdeliu ( gigantisku) , kurios anot gido ir kanda ir gelia, ir nelinkejo niekam to nedziaugsmo patirt. Einant per atograzu giria dar uzmatem cikadu ( irgi didziuliai, kaip ziogai( buvau macius juos tik suvenyriniame antsaldytuviniame magneto pavidale) bet taip garsiai groja, kad net ausi rezia), po to prasidejo driezai, papugajai, drugeliai milijonai spalvu ir dydziu ir beabejo uodai, kaip gi be ju.
Uzteks apie gyvunija. Juk varem kriokliu. Kai pamaciau, apatinis stalcius neatvipo. Viskas atrode ispudingai. Daug gero vaizdo ir gero garso. ( tikejausi kad jie aukstesni) Ne ne nusivilimo nebuvo. Stovejau ir gaudziau vaizda akimis ir garsa ausimis, ir dar ta dulksna -oda , kai arciau priejom.Kaip man patiko. Fotkinau akimis ir fotoaparatu. Tokia jega, tokia galybe. Vaikstinejom visur kur prie krokliu tarp ju , virs ju. Po jais? Aga :) Noredami daugiau extremalumu nei tik pasivaikscioti misko takeliu,sokom i laiviuksti kuris plaukineja upe ir i po kriokliu. Pasirengimas kaip pridera. Gelbejimosi lemenes, na fsiaki aki jei issivversim, apsauginiai maisai nuo vandens, nu jau ne na fsiaki aki kad suslapsim, nes is angliuku zinojom kad tikrai suslapsim iki siulo galo. Jei maudytis tai maudytis. Pilnam pasirengimui sokau i maudimke ir su nuo saules akiais laukiau duso. Dusas buvo ziauriai geras, slapias ir jegovas. uzbaisejus galvojau, oi greiciau greiciau lauk is cia. Bo tiek vandens, kad net oro nebuvo kaip gaudyt. Isplaukus is krioklio vel pakildavo azarttas dar, nu dar karta. Nu varom vel i kriokly.!Ir butinai nuvarydavom. O spiegimo ir klegesio,oi oi. Ir man ir mum ir visiems turisciokams laabai patiko, laimes pilnos kelnes. Gerai kad tik laimes  O budami krioklyje ( nu savaime aisku i pati pati krioklio vidu nieks ten neplugde, bo turbut is musu slapiu vietu net nebutu like, po tokios galingos krioklio jegos) per akinius bandydavomeme ka nors ispitrinti. Smagumelis neispasakytas. Bet jis baiges. Uzkepinus saulei vel isdziuvom, ir smagumui pratesti, kitu laiviuksciu nuplaukem i sala su plezeliu, tarp kriokliu. Ir maudemes maudemes, po to linksmybes uzbaigti valgem vynuoges. Tetruko... , nieko is ties netruko, pilnas malonumu rinkinys. Visgi Truko laiko tam ilgiau pasidziaugti, bo kaskur toli toli musu lauke gidas ( va cia tie gidai tikra beda, kai reik is ju paskos lekt). Nu ka is malonumu salos isbegom ir nuskubejom prisijungt prie gido ir co. Velavom. Bet spejom. Gudras gidas viska apskaiciuoja. Vel sukomplektavusi komanda sedom i spec traukinuka ir nuvarem paziuret ,pasak gido, ispudingiausios viecikes. Iki viecikes kelias tiltukais, per 2km plocio upe, kur vel gyvunijos pasaulis nuo krokodilo iki pauksciuko, priklauso kur ziur. O tada va as isiziojau kai pamaciau “ velnio ziotis” uuuuuuuuuuuu.oooooooooooo.aaaaaaaa. Kiek daug vandens. Koks didelis krioklys. Sunku nusakyti kaip tai atrode. Isties kaip gerkle, kurios paciam gilumoje nezmoniskas vandens tekejimas. Gigantiski masyvus kriokliai susijungia i viena tekme ir jie taip krioke ir putojo kad net nesimate kur yra tu zaptu dugnas. O toliau i pakrascius ruke vis retedami bego kiti kriokliai. Kaifas. Mirksejau mirksejau, galvojau kaip cia i savo atminties kortele ta vaizdeli isidet. Jis vertas ddemesio. Paciame zaptu siautuli tarp vaivoryksciu skarajojo kregzdiu pulkai ( dar gidas kaska burbtelejo kad gali buti ir graziau kai upes patvinsta ir masingesni kriokliai buna, o man ir taip velnioniskai grazu prie “ velnio zaptu” )