Rio de Janeiro 06-09.12.08
Lekiame i pietus. Kaskur tamsumoje, tolumoje ir dar is dangaus mums sviete ir kviete jezusas nuo kalno,-arciau, dar arciau, prilekit dar arciau. Nu ka ir privykome I Rio de Janeiro. Prisiviliojo.
Apsistojome hostelyje su jaukiu vidinu kiemu ir hamaku, kaip priklauso butinai. Geografiskai gera vieta , is kur gali pasiekti visas miesto grozybes ( sypsena) dar plius ir saugu, ir visu liuksiskiausia kad pliazas su palmiais tik per pora zingsniu( nors kaip veliau issiaiskinom pliazas nenaudojamas , bo per ne lyg uzpurvintas), ir nesvarbu kad musu jaukiame kambarelyje( ne rozem visai kvepejo),Buvo gera. Sutikau linksmu zmogeliuku, su kuriais per pusricius ir vakarais pakrizendavau ar pasiklausydavome naudingu patarimu ateities kelionems. Susigyvenau su loca ( is sipanu kalbos reiskia- linsmai trenkta) prancuze ,greitai radom bendra kalba, nors kaip ir nemokejom bendros kalbos. Ijungdavau visas zinomas kalbas ir po to dar zenklu kalba. Oi kaip linsma ir smagu, su LIbertade Virginia.( ziuriu zodis kalba ba ba laabai jau per daznas, nes va nezinau atitikmens)
Kas liecia Rio de Janeiro, tai nelabbai supratau kur tas jo kaip miesto grozis. Pilki daugiaauksciai, kur pazvegsi. Man su groziu sunkiai susisiejo. Dar buvau isivaizdvus kad visur kur mieste turi buti merdzinos, , su trumpais sijonais ir apsikaisiusios plunksnomis ir is uz kiekvieno kampo groja samba ir jos soka ir kraipo klubus.cia buvo neteisingas isivaizdavimas visai. Isties Rio pamaciau, kaip draugisku vietiniu zmogeliuku ir pabludusiu autobusu vairuotoju miesta.
Rio de Janeiro aptikom dvi idomybes. Viena is ju buktai naujasis pasaulio stebuklas. Stebuklas buvo laabai i kalna uzkeltas.Cia tas pats kur is tolo nakti sviete ir kviete. Mes irgi daug nesvarstydami uzlekem i ta kalna. Pakeliui matem visokio laukinio gerio, bezdzioniu, drugeliu( milzinnisko dydzio lyginant su kopustiniais baltaisiais), ir dar diziule iguana( toks irgi millziniskas zalias driezas), man visa tai buvo – Vauuu. O paciam kalno virsuje, visu groziuir dydziu pasirode Jezaus statula. O dar graziau atrode visa panorama; kalnai , miestas, jura. Patiko. Turistu prie stebuklo visas tuntas ir vsis tik fotkino fotkino, kas stovom kas gulom. Gi stebukl a pamate J.Tokiam “stebuklui” aplaistyti, ant kalno rade paveseli, grauzem batona ir suri ir isdziuvusia gerkle vilgem alumi. Atatai cia buvo geriausia dalis. Ir gyrem save ( sypsena) kokie mes protingi, kad suganizavom atsinestinius pietus. Buvo geriau nei restorane uz tvoreles.
Lekiame i pietus. Kaskur tamsumoje, tolumoje ir dar is dangaus mums sviete ir kviete jezusas nuo kalno,-arciau, dar arciau, prilekit dar arciau. Nu ka ir privykome I Rio de Janeiro. Prisiviliojo.
Apsistojome hostelyje su jaukiu vidinu kiemu ir hamaku, kaip priklauso butinai. Geografiskai gera vieta , is kur gali pasiekti visas miesto grozybes ( sypsena) dar plius ir saugu, ir visu liuksiskiausia kad pliazas su palmiais tik per pora zingsniu( nors kaip veliau issiaiskinom pliazas nenaudojamas , bo per ne lyg uzpurvintas), ir nesvarbu kad musu jaukiame kambarelyje( ne rozem visai kvepejo),Buvo gera. Sutikau linksmu zmogeliuku, su kuriais per pusricius ir vakarais pakrizendavau ar pasiklausydavome naudingu patarimu ateities kelionems. Susigyvenau su loca ( is sipanu kalbos reiskia- linsmai trenkta) prancuze ,greitai radom bendra kalba, nors kaip ir nemokejom bendros kalbos. Ijungdavau visas zinomas kalbas ir po to dar zenklu kalba. Oi kaip linsma ir smagu, su LIbertade Virginia.( ziuriu zodis kalba ba ba laabai jau per daznas, nes va nezinau atitikmens)
Kas liecia Rio de Janeiro, tai nelabbai supratau kur tas jo kaip miesto grozis. Pilki daugiaauksciai, kur pazvegsi. Man su groziu sunkiai susisiejo. Dar buvau isivaizdvus kad visur kur mieste turi buti merdzinos, , su trumpais sijonais ir apsikaisiusios plunksnomis ir is uz kiekvieno kampo groja samba ir jos soka ir kraipo klubus.cia buvo neteisingas isivaizdavimas visai. Isties Rio pamaciau, kaip draugisku vietiniu zmogeliuku ir pabludusiu autobusu vairuotoju miesta.
Rio de Janeiro aptikom dvi idomybes. Viena is ju buktai naujasis pasaulio stebuklas. Stebuklas buvo laabai i kalna uzkeltas.Cia tas pats kur is tolo nakti sviete ir kviete. Mes irgi daug nesvarstydami uzlekem i ta kalna. Pakeliui matem visokio laukinio gerio, bezdzioniu, drugeliu( milzinnisko dydzio lyginant su kopustiniais baltaisiais), ir dar diziule iguana( toks irgi millziniskas zalias driezas), man visa tai buvo – Vauuu. O paciam kalno virsuje, visu groziuir dydziu pasirode Jezaus statula. O dar graziau atrode visa panorama; kalnai , miestas, jura. Patiko. Turistu prie stebuklo visas tuntas ir vsis tik fotkino fotkino, kas stovom kas gulom. Gi stebukl a pamate J.Tokiam “stebuklui” aplaistyti, ant kalno rade paveseli, grauzem batona ir suri ir isdziuvusia gerkle vilgem alumi. Atatai cia buvo geriausia dalis. Ir gyrem save ( sypsena) kokie mes protingi, kad suganizavom atsinestinius pietus. Buvo geriau nei restorane uz tvoreles.
T a kitoji irgi Laabai lankytina vieta Rio velgi yra Kalnas. Uzvadintas- cukraus galva. Ir visai ne del baltumo, buvo pilkas kaip akmuo. Taupydami pinigus, nutarem nesikelti vezimaiciu aukstyn. Bet nuejom prie juros palei cukrine galva, ir vel pietavom tradicinius pietus( sausa ir gaivu davinius) netradiciska buvo tik tai, kad mum uz nugaros, irgi pietavo grifas( tik jo davinys buvo salta zuvis)brrrrr. Dar ipatingesne atmosfera susikuriau, kai istorijos zinovas- Eimantas apsviete kad pro cukraus galva ( ir as pati dadejau galvoje, kad sita pleza) i brazilija iplauke ir ja atrado Magelanas. O cia tai viecike pagalvojau. 
Kadangi musu plezas buvo priterstas, o saule vis svilindavo(nors tiesa sakant maniau kad brazilijai pridera tureti karstesni ora. Jo jo, kur bebudavome ar ka beveigdavome pavesio visai nevengdavome, bet ta kaitra visai imanoma tverti. tik va del karscio ir dregnumo susimaisymo,daznai tenka i dusa uzsukti, kad bent muilo kvapa igaut, bo kitaip, ui kaip nosi suka.) tai nutarmem nulekti i apdainuota Ipanemos pliaza (taip isipilde Eimos viena is svajoniu J) Vaizdelis irgi malonus akiai: palmes, poto plati juosta smelio, ir siltas vanduo( nors antra kart nulekus, vanduo buvo toks ne ypac siltas, bet juros ir bangu kombinacija ilgam nelei-do-dzia (daznai) i kranta islipt, per daug ten gera, netgi man neplaukikei), ir dar vienoje puseje didziuliai kalnai.Visa kita Rio de Janeiro yra sutikti zmones: Hostelio gyventojai , atsitiktiniai gatveje sutikti zmones, Jolice ir Viktor ( vietiniai zmogeliukai, mano brolio prirodyti. Praleidom su jais liuxum vakara, ir aprodydami miesta vis kartojo- cia taip grazu, oi kaip grazu. Su Eima vis negalejom suprasti kur tas grozis, pilkame blokiniame aukste , ar kuriam gale? Ir finale jie ivardindami kas geriausia yra siam “ graziame “ Rio de Janeiro ivardijo visgi – Zmones)
Gyvenimas yra grazus. Judam toliau besirgozedami.
p.s
turiu turiu dar daugiau fotkiu bet laiikas spaudzia tai veliau
1 komentaras:
la, smagiai jum ten... gal ir didysis plunksnos meistras ponulis Eimantas zada artimoj ateity savo blogui gyvybes ipusti? Bent jau foto imest? Sedim cia apledejusioj tevynej, taip gera butu dusia sauletos brazilijos vaizdais pamalonint
Rašyti komentarą