buvusi kaleimo sala 10-12.12.2008

Beturistaudami Rio de Janeiro sutikome vietinius jaunuolius( no jo , toks ir sutikimas, nusileidome bendru taxonu nuo naujojo stebuklo- Jezuso kalno), tai anie mums uzklausus ka cia naudingo galima apturistauti, prirode keleta graziu papludimiu. Pagooglinom. Zinom kur jau varom. Uzvadinimas keistas Ilha graqnde( vietiniai taria ilja grande).susiorganizuojam kelione autu ir po to manau kad tai buvo garlaivis, i kuri lekiam tikraja zodzio prasme iskise liezuvius,nes megstam keliauti papigiaja, valstybiniu transportu.Kaskotais man prisivaideno , kad toks keltas- garlaivis kaip is senobinio filmo " visos upes teka", is kamino spjaudesi juodais nuodeguliais, tai atrodem paisini kaip kaminkreciai, laabai smagu, betruko mineto filmo izangines muzikos. Aplink kur bepazvelgsi salos saleles, viena su palme bekysancia , kita su pliazu, kita akmenu kruvas beturinti, ar nemeliuksti koki priglaudusi.Ivairove, kas kaip. Bendrakeleivis Eima- kitaip statistikos tikrintojas, zinovas ir megejas, dar internete buvo prigooglines kad siame graziame kampelyje rodos yra net apie 365 salas( jo jo manau, kad visus bekysancius akmenius irgi teko itraukti kad toki skaiciu sukombinuoti).Mes Plaukiam i didziausia sala is visu suskaiciuotu, kur vanduo nuo zalio iki melyno, ir jaukus pliaziukai su persirpusiais kokosais. Tai ka, garlaivis judejo letai ir kadangi buvom isipatogine lauke, turejom laiko paspoksoti, ir papyskinti grazius vaizdelius.
Buciau megus ilgiau pasiplaukioti, bet islaipino. Stai ir Ija grande. Grazi sala,apaugusi palmem ir visa kita medziu ivairove( vieninteles palmes ir te indentifikavau). Miesteliukas, oi koks turistinis,(tikejaus labiau pamatyti ramu zveju kaimuka bet..) tik pabandyk kur pro kelioniu agentura leciau praeiti, ir dar zvilgteleti i ju puse, tuoj prisikabins ir ims aiskint kokius jie gerus turus( isvikas su laiveliu aplink sala ,ir sustoja papludimiuose ir gali pasiplaukioti, su akinukais galva imerkes ar valtelej pasedet jei tingi vargintis i vandeni lipt) daro, ir oi kaip reik zut but dabar uzsisakyti, nes greit vietu neliks, ir kokie jie geri net duos akinukus pasiplaukiojimui. Kasko taip nemanem, Kad ims ir isgaruos tos laisvos vietos, bo agenturos buvo kas kelis metrus ir visose giedojo tapati: Skubekit uzisisakyt, ir Mes geriausi! Galiausiai vakare nutarem kad visgi varom ryt i isvika su laiveliu aplink puse salos. Nepasigailejom.
Patyriau neisdildomu dalyku. Nors kad patirt juos reikejo sau i uzkapali spirt. Gerai treniruota plaukike- margo ( sypsena) ( tik kelias dienas pries didziaja kelione po Amerika , baige plaukimo apsimokinimo kursus) ir po lagunas plaukiojo apsiviniojus, kaskokiustai parolonus, gelbejimosi rato atitikmenis. Sunkiausia pasirode galva imurdyti i vandeni, apsizioti vamzdi ir da per ji kvepuoti. Katastrofa! Per kancias i zvaigzdes. Ir tada pamaciau jas-juros zvaigzdes dideles ir mazas, zuvis spalvotas ir nespalvotas, su kojom ar be ju, su sparnais, ar su usais, ilgas ir storas, vezlius ir krabus.Vietoj zadetu uzkandziu netiketai gavom po sausaini( pamenu dar is vaikystes kad tokie kaip sis gerai dega zalia liepsna- reiskia nuodas). Kad skrandzio neerzinti suserem zuvims, o tos kad varinejo aplink dideliais pulkais ir tokios tokios graziai geltonos, ir valge is rankos, bet turbut skaite jos mintis, ir kai tik sugalvodavau jas paliest( laabai knietejo) sprugdavo i sona. pavandeninis pasaulis atrode kaskas nerealaus, nematyto,nepatirto( ir tik svajoto). as neplaukike ir bijakle vandens, padariau ji. Viduj dainavau valio valio austarlijai, australijai valio( zinau zinau atrodo ne i tema, bet man laabai tiko). tai va paplaukiojom laiveliu, panardem, pavaiksiojom pliazais, idegem kaip veziai( ir po to issilupom). Skelbiu tura ir diena pavykusia.
Be povandeninio pasaulio pazinciu saloj susipazinom su vietiniais musu hostelio gyventojais- gigantiskais skraidanciais tarakonais. nu ne mielus kaimynai, ir tokie gajus, nepamenu net kiek sykiu teko pamojuot jiems per kupra tapke, kad i tarakonu anapili iseitu.Kiti hostelio gyventojai daug zmogiskesni ir irgi keliauninkai, papasakojo istorija apie isvyka i muzieju kolumbijoje. laabai idomiai. buktai ten pusiau legaliai ar nelegaliai biesai zino kaip, organizuojamos ekskursijos i kokaino fabrika.o cia tai geras. Su gidu, po cehus, ziuri , matai fotkini filmuoji , o finale degustuoji platu asortimenta. Tai pazvengem kad turbut ispirmo karto visi skalbimo milteliai nepatyrusiam vienodi butu, ( o kaip byloja literatura efektas geras)
laiku paliekam sala. kaupiasi debesys. lija.po visu karsciu taip gaivu tampa. ir mes kaip vezliai istiesiam galvas i prieki ir letai judam toliau.