Tiwanaku sventykla 17.01.2009

Sakoma: girk viesai, kritika berk asmeniskai I akis. :) Nu pasigirsiu kad keliauti su istorijos megeju ir zinovu ir ne tik tai man laaabai patinka. Liuxum pirdum :) Taip ir toliau linksmai.
Toliau sekmingai blaskomes Bolivijoj. Si syki su kompanjonu Eima nusprendziame vykti I Tiwanaku sventyklos griuvesius. Esame La Paz(e), o sventykla kaip ir pasoneje (salyginai), taigi traukiam paziuret , griuvesius vel :). Isnagrinejame zemelapius, vietine geografine platuma, autobusu marsrutus. Aiskumelis. Nei patys prijosim nei priplauksim. Atimtu daug laiko ir jegu , ir noras atsoktu pagaliau prisibrovus ka nors pamatyti. Organizuojames turistiaka, kaip ponuliai su trandalietisku parpalietisku autobusu busu.
Kiek kelione trunka nepamenu, nes kaip ir snaudziau. Cia gide taip pasiule , bo mikrofonui sugedus,anoji nenorejo vargintis didesnem raidem sneketi.
Atvaziave susimokejom ta nemiela padidinta uzseniecio iejimo mokesti. Niekur nedingsi zmogus. Pirmoji ekskursijos dalis buvo praleista muziejuje po stogu, kur papasakojo atsigavusi ( irgi isimiegojusi ) gide Tiwanaku civilizacijos saknis raida ir zlugima, aprode puodus ir visokius kitokius muziejinius rakandus. Labiausiai aki sudomino, o ypac istorijos miletojo, nerealios formos kaukoles. Neiprastai pailgos tokios. Isgirdau ore tvyrancia minti. ATEIVIAI :), nes I ivairias zmogaus kaukoles irgi cionai eksponuojamas visokiu dydziu ir formu tai nepanasejo. Eima dziaugesi pagaliau pagaliau Pagaliau savo akim pamate ka senai norejo isvyst, apie ka taip svajojo. Nu ne apie puodus tikrai.Cia pat isgirdom ir istorija kieno tos pailgos kaukoles, nors as jutau, kad ateiviu salininkai menkai tuo tikejo. O ziaurioji istorija tokia. Senoveje, pries labai daug metu kai ir Lietuvos dar nebuvo, Tiwanaku civilizacijoj Vyr. zmogus budavo sventikas- ziniuonis. Labai gerbiamas dede, kuris turejo daug galiu, viska zinojo, ir nuspejo ateiti. Tas didingas reikalas pereidavo is tevu vaikams. Tai va, kai svarbiam dedei gimdavo vaikas prie jo kaukoles kaktines dalies ir kaukoles nugarines dalies :) priverzdavo ir primontuodavo kaskokius medgalius ar velniai zino ka, kurie suvarzydavo kaukoles vystymasi, augima I ploti ir dydi, del to ji augdavo I virsu- kiausinedavo :). zmoniu vaikas vaiksciojo su ateiviska galva, ir taip tipo jis paveldedavo svarbaus dedes pareigas ir vaidmeni. va taip paprasta, nereikejo but nei protingam nei kokiu spec gabumu turinciam veikejui, reikejo tureti sutraumuota kiausiniska skalpa. Va ir viskas ziniuonis iskeptas.
Be iskrypusiu kaukoliu uzmatem pilku, baltu rutuliuku ivairiu formu ir didumu. Idomumas kas gi tai? Cia buvo ne kas kita kaip vandens netekusios bulves. Laaabai populiarus dalykas Bolivijoje. Sako lietuviai megsta bulves. Nu turbut ne kaip bolivijieciai kurie turi net kelis simtus bulviu rusiu. Tos bevandenes imsetos I vandeni , prisitraugdavo vandens ir tapdavo normaliakes. Va stai tau, kaip tiwanaku palikuonys-> bolivijanai is bado vaduodavos.O bulves ir salcius ir karus ir marus, viska jos atlaike.
Pagaliau istrukome I lauka, apziureti kaip atsilaike tiwanaku sventykla pries laika. Isniokota siaubulingai. Niokojo ir parazitiniai ispanai , ir patys vietiniai bolivijanai. Sventylos pasoneje isikures maziukas kaimukas. Idomu kaip cia atsitiko kad baznycia ir dar keletas pastatu kaimiukstyje raudonuoja taip pat kaip isardytos sventyklos piramides ir sienos. Tausojo bolivijieciai savo kulturos pavelda nu argi ne? :). Invaziniai parazintiniai ispanai mego vogti auksa: skrupulingai nugrande nuo dievu- stabu, kas zibejo ir I auksa panasejo ir pristige sugalvojo atlikti archeologinius kasinejimus- isdarkinejimus sventykloje ir piramidese. Isdarke ir sugriove piramides, sventyklos sienas, neatkuriamai sugadino tikslias astronominias priemoes, pagal kuriuos tivanakai sulig saules ir/ar menulio atsispindejimais dirbtiniuose tvenkiniuose puikiai orientavose laike ir gerai jautesi :)
Tu laiku zmogai buvo visokio bieso meistrai, ir vienas is ju meistravimo darbu istriges sienoje. Tai vidine ausies struktura atitinkantis garsiakalbis. O yra taip.Vienoje akmenines sienos puseje maza skylele ir zmogysta kaska vapaliojantis, o kitoje jos puseje stovintiems atrodo kad su jais kalbasi dievai , nes garsas stulbinanciai pritrenkianciai dideliai garsiai dieviskas. Pasijauti toks menkas. Pro cia turbut kalbedavo tie kiausininiai kaukoliniai sventikai ir ibaugindavo paprastus tiwanakiecius savo uch galia.
Apziurejus sventykla atsiranda galvoje istisas klausimynas.
Didziausias akmens luitas sventykloje sveria apie 130 tonu. Ir kas ji cia atvilko? Keli tais laikais gyvene tiwanakai ibauginti dievu.mh . O akmenis, kas tuos taip nugludino, nes svelnus kaip silkas. kas iskale-ismale akmenyse ivairias geometrines formas, kryzius 90 laipsiu kampu statumu, apskritimus ir kas visa tai nuslifavo . Kas pastate sienas ir taip sudejo akmenis kad popieriaus lapas netilptu ( cemento juk ner tarp ju). Ir is kur tuos akmeninius luitus atitempe, nes geru spinduliu ju cia nerasi. Atsakymas yra aiskus :) jis tvyro ore :)